Daugiausiai – Vilkaviškio rajone
Siekiant išlaikyti šalies, kurioje nėra galvijų leukozės, statusą, kiekvienais metais tyrimais turi būti patvirtinama, kad 99,8 proc. bandų šalyje nėra užsikrėtę leukozės virusu, o tai reiškia, kad užsikrėtusių bandų skaičius per metus negali viršyti 0,2 proc.
Įvertinat tai, kad kiekvienais metais galvijų bandų, registruotų ūkinių gyvūnų registre, mažėja, Lietuvai išties kyla reali grėsmė prarasti sveikos bandos statusą. Tą jau pripažino ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai. Tiesa, šios institucijos vadovas Darius Remeika sakė, kad situacija yra valdoma, o problema neturėtų būti traktuojama, kaip visos šalies. Anot jo, daugiausiai bėdų kyla Vilkaviškio rajone, o tiksliau, šio rajono Kybartų ir Vištyčio seniūnijose.
Būtent čia šiais metais užfiksuota 13 iš 21 leukozės atvejo šalyje. Be Vilkaviškio rajono, Biržų ir Alytaus rajonuose užfiksuota po du leukozės židinius, Šakių, Ignalinos, Šilutės ir Telšių rajonuose – po vieną.
Grėsmingai augantys skaičiai rodo, kad problema aštrėja ir Lietuva išties rizikuoja prarasti dar 2012 metais įgytą enzootinės galvijų leukozės neapimtos šalies statusą. Pavyzdžiui, 2015 metais šalyje užfiksuota dešimt židinių, o pernai – devyni.
Sąsajos su Kaliningrado sritimi
Vilkaviškio VMVT viršininkas Gediminas Gvazdaitis negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl būtent šiame rajone užfiksuota daugiausiai leukozės atvejų, tačiau tai, jog židiniai dažniausiai nustatomi Kaliningrado srities pasienyje, verčia daryti išvadą, kad užkratas atkeliauja būtent iš šio regiono.
„Iš ten negauname jokių oficialių duomenų apie ligos židinių skaičių ir taikomas veterinarinės kontrolės priemones, todėl negalime pasakyti, kokia leukozės situacija yra kaimyninėje šalyje“, – sakė G.Gvazdaitis.
Anot jo, didžiausia tikimybė, kad virusą iš užkrėstų bandų į sveikas perneša kraujasiurbiai vabzdžiai. Tikimybė perduoti virusą padidėja ir kartu ganant užsikrėtusius bei sveikus galvijus.
Iš trylikos Vilkaviškio rajone galvijų bandų, kuriose užfiksuoti leukozės židiniai, vieną galvijų bandą jos šeimininkas jau išnaikino, o dvylikoje bandų šiuo metu atliekami papildomi tyrimai, siekiant įsitikinti, kad joje nebėra sergančių gyvulių. Didžiausiai iš jų priklauso net 110 galvijų. Kitos bandos – mažesnės. Jose yra nuo 4 iki 36 gyvulių.
Sugriežtins kontrolę
VMVT specialistai kasmet savo nuožiūra patikrina 20 proc. kiekvienos rajono savivaldybės galvijų bandų, tačiau jei Lietuva prarastų leukozės neapimtos šalies statusą, priverstinai tikrinti dėl šios ligos reikėtų visus vyresnius nei dvejų metų amžiaus galvijus. Ūkiuose padažnėtų veterinarijos gydytojų vizitų, žemdirbiams padidėtų išlaidos, keistųsi gyvulių išvežimo į užsienį procedūros.
Sveikos bandos statuso atgavimas pareikalautų nemažai laiko ir finansinių resursų tiek iš galvijų laikytojų, tiek ir iš valstybės biudžeto, todėl šio statuso išlaikymu susirūpinta jau dabar.
Šiemet padidintas tiriamų bandų kiekis Vilkaviškio rajone. Siekiant užkirsti kelią leukozės plitimui, ateinančiais metais į tyrimų schemas numatoma įtraukti ne tik Vilkaviškio rajoną, bet padidinti tiriamų bandų skaičių ir kituose rajonuose, kuriuose šiais metais buvo nustatyta galvijų leukozė.
„Į visus protrūkius privalome reaguoti labai rimtai. Kaip tik todėl Vilkaviškio rajone užfiksavus leukozės židinius buvo sudaryta speciali komisija, kuri nedelsiant pradėjo tirti ir tas galvijų bandas, kurios turėjo kontaktą su užsikrėtusiomis bandomis. Tirsime ir laukinę fauną – turime nustatyti viruso plitimo kelius. Kita vertus, jau dabar vykdome aktyvias tikslines ūkių patikras, griežčiau kontroliuojame gyvulių judėjimą tarp ūkių“, – sakė D.Remeika.
Anot jo, šalies, kurioje nėra leukozės, statusas yra svarbus garantas prekybai tiek su ES, tiek su kitomis šalimis. Tai svarbus argumentas ir derantis dėl naujų eksporto rinkų atidarymo.
Žmogui nekenkia
Galvijų leukozę sukelia virusas, kuriuo užsikrėsti gali bet kokio amžiaus galvijai. Ši liga priskiriama piktybinėms kraujodaros organų ligoms. Pažeidžiama gyvulių imuninė sistema, atsiranda anoreksijos simptomai, raumenų silpnumas, išsekimas, daugeliu atveju padidėja limfmazgiai, gali būti odos pažeidimų, gyvuliai netenka svorio.
Leukozę sukeliančiu virusu galima užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvuliu, ragų šalinimo, ženklinimo, kraujo perpylimo ir kitais atvejais, kai atsiranda galimybė virusui patekti į kraują per pažeistą odą ar gleivinę. Itin dažni ligos platintojai – kraujasiurbiai vabzdžiai. Neretai šia liga sergantiems gyvuliams sumažėja apetitas, krenta duodamos produkcijos kiekiai.
Deja, gydymo nuo šios ligos nėra, todėl visi sergantys galvijai privalo būti išskersti. Tuo metu, kai bandoje nustatomas bent vienas atvejis, stabdomas įprastas visų gyvulių pirkimas bei pardavimas, bandos veisimas, negalima sergančių karvių pieno tiekti į rinką.
Anot žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, žmonės galvijų leukozės neturėtų baimintis, nes sergančių karvių pienas jokios žalos nedaro. Jį galima gerti. Pieno parduoti negalima tik dėl to, kad karvės užkrato neperduotų viena kitai.
Tai susiję su užkrečiamų ligų prevencija, bet ne su pieno vartojimu.
„Tai susiję su užkrečiamų ligų prevencija, bet ne su pieno vartojimu“, – paaiškino S.Savickis.
Bandoje aptikus leukozės židinį, net ir nesergantys galvijai yra griežtai stebimi ir tikrinami. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai per pirmą patikrinimą gyvulių mėginiai buvo neigiami, tačiau vėliau per užkrėstą aplinką virusas vis tiek pateko į jų organizmą.
Apsisaugoti nuo šios ligos taip pat gana sudėtinga. Turi būti atliekama ūkinių patalpų dezinfekcija, įvairiais būdais naikinami vabzdžiai.
Sunku realizuoti
Didžiausia šiais metais galvijų banda, kurioje buvo užfiksuota leukozė, priklauso Vilkaviškio rajono Gudkaimio kaimo gyventojui Juozui Sakalauskui. Vyriškis laiko net 110 karvių ir mėsinių galvijų, iš kurių keturiems buvo nustatytas leukozės užkratas. Sergančius galvijus ūkininkas nedelsiant buvo priverstas paskersti, tačiau, kol jo galvijų banda yra stebima, jis su problemomis susiduria ir norėdamas realizuoti sveikus gyvulius.
„Su pieno realizacija – viskas gerai, tačiau galvijų skerdyklos išnaudoja tokius kaip aš: arba nenori pirkti galvijų iš stebimos bandos, arba siūlo daug mažesnę kainą. Pavyzdžiui, neseniai pardaviau keturias karves ir vieną jautį. Deja, gavau tik pusę sumos, kurią būčiau gavęs, jei mano galvijų banda nebūtų stebima. Nuostoliai – milžiniški“, – apgailestavo J.Sakalauskas.
Anot jo, blogai ir tai, kad reikia parduoti ir sergančių karvių palikuonis, o nė viena mėsos supirkimo įmonė neperka jaunesnių nei metų amžiaus galvijų.
Problemų dėl leukozės turiu ir dar turėsiu sočiai, tačiau bent kol kas dėl to nežadu atsisakyti gyvulininkystės.
„Problemų dėl leukozės turiu ir dar turėsiu sočiai, tačiau bent kol kas dėl to nežadu atsisakyti gyvulininkystės. Liko dar du kraujo mėginių ėmimai, paskutinis iš jų – pavasarį. Tikiuosi, jog po to visos mano problemos pasibaigs“, – vylėsi ūkininkas.
Anot D.Remeikos, siekiant kovoti su leukozės problemomis, ne tik VMVT veiksmai, bet ir pačių ūkininkų sąmoningumas bei atsakomybės suvokimas yra labai svarbus.
„Sveikos šalies statusas didžiausią vertę kuria būtent galvijų augintojams, tad jie turi būti labiausiai suinteresuoti šio statuso išsaugojimu. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, apie tai nedelsiant reikia pranešti privačiam veterinarijos gydytojui, VMVT rajoniniam padaliniui ir bendradarbiauti atliekant tyrimą, taikant kontrolės ar prevencijos priemones“, – galvijų augintojams patarė VMVT vadovas.
