Medžioklės skandalas kilo tuomet, kai stumbrę prisipažino nušovęs Utenos rajono politikas, narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje po incidento sustabdęs Jonas Slapšinskas.
Medžioklė vyko Krekenavos-Naujamiesčio profesionaliosios medžioklės plote – viename iš 21, kuriuos tuo metu prižiūrėjo Valstybinė miškų urėdija.
Praėjus maždaug pusantro mėnesio po šio įvykio, aplinkos ministras pranešė, kad iki spalio 15 dienos urėdija atsisakys visų profesionaliosios medžioklės plotų. Juose yra reguliuojama gyvūnų populiacija ir plėtojamas medžioklės turizmas.
Tuomet K.Mažeika teigė, kad atsisakyti valstybinių medžioklės plotų jį skatina ne tik visuomenės įtarinėjimai, jog ten medžioja užkulisinius susitarimus derinantis verslo ir politikos elitas, bet ir seniai skambantys argumentai, kad žvėrių gausa miškuose kenkia tiek medžiams, tiek greta jų esantiems ūkiams.
Pamatėme, kad padaryti visko per kelis mėnesius neįmanoma.
Nepaisant pažadų, tai iki šiol nepadaryta.
Aiškina, kad buvo neįmanoma
Nusprendus naikinti medžioklės plotus, Valstybinių miškų urėdija turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu panaikinti jai išduotus leidimus naudoti vadinamus medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Tokius leidimus panaikinus, departamentas inicijuoja aukcioną. Jų metu surandamas naujas subjektas, kuriam suteikiama teisė naudoti minėtus išteklius. Tai turėtų būti medžiokle užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo. Tokia teisė įgyjama dešimčiai metų, po to ji gali būtų pratęsta.
Perimantysis medžioklės plotą turi susimokėti vienkartinį mokestį, pasiūlytą per aukcioną, o po to kasmet mokėti mokesčius už išteklių naudojimą. Jis skaičiuojamas pagal miškų, kurie patenka į plotą, kategorijas. Visas procesas nuo urėdijos sprendimo atsisakyti medžioklės ploto iki jo perleidimo naujam subjektui gali užtrukti kelis mėnesius.
Tai nuo kovo iki dabar padaryta su trimis medžioklės plotais – vienu Kazlų Rūdos ir dviem Ukmergės apylinkėse.
Tad Valstybinei miškų urėdijai dar liko 18 plotų ir dėl šių ji nepradėjo jokių procedūrų su Aplinkos apsaugos departamentu, 15min patvirtino šio departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Tuska.
Aplinkos ministras tikina – planas dėl plotų atsisakymo yra sudarytas.
Pasak jo, paduoti plotų aukcionams nepavyko greitai dėl to, kad vis dar reikia susitvarkyti jų dokumentus.
„Pamatėme, kad padaryti visko per kelis mėnesius neįmanoma, nes ten daugybę metų netikslinti dokumentai, plotų ribos“, – 15min sakė K.Mažeika.
„Matėme jau ir prieš tai vykusiuose aukcionuose, kad vyksta ginčai. Už plotus siūlomos sumos būna didelės, bet pačių plotų ribos nebūna aiškios nei aplinkosaugininkams, nei medžiotojų būreliams“, – pridūrė jis.
Jis taip pat užsiminė, kad šis procesas gali būti šiek tiek dirbtinai vilkinamas, bet nedetalizavo, kas ir kaip tai daro.
„Būkime sąžiningi – kažkas iš to gerai gyveno ir turėjo tam tikrą įrankį daryti įtaką, įskaitant ir politinę“, – tvirtino aplinkos ministras.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė pasakoja apie kiek kitokią versiją – anot jo, prieš perduodant valstybės valdomus plotus reikia atlikti juose esančio turto vertinimą.
„Ten turime tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio turto, – 15min sakė V.Kaburė. – Svarstome, ką daryti, jeigu plotai bus išnuomoti ir urėdijai nebereikalingi.“
Jis nesiėmė vertinti, kada urėdija atsisakys likusių 18 profesionaliųjų medžioklės plotų.
Medžioklės lapų detektyvas
Po skandalo sausį kai kurie politikai siūlė, kad Lietuvoje būtų viešinami medžioklės lapai. Tačiau šis sprendimas atsidūrė aklavietėje.
Tokius svarstymus skatino klausimai, kas iš tikrųjų dalyvavo skandalingoje medžioklėje. Jau vėliau paaiškėjo, kad joje buvo įtakingi politikos ir verslo atstovai, tokie kaip Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis.
Medžioklėje taip pat dalyvavo kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.
Dalis Seimo narių siūlė, kad skaidrinti medžioklės dalyvių registraciją galėtų elektroniniai medžioklės lapai.
K.Mažeika tuomet tvirtino, kad tokį sprendimą įmanoma įgyvendinti pačiai Valstybinei miškų urėdijai ir tam nereikia įstatymų pataisų.
Dabar ministras aiškina, kad elektroninės registravimo sistemos nereikia, nes pačių plotų vis tiek ilgainiui neliks.
„Tai investicijos, kurios niekada neatsipirktų“, – teigė K.Mažeika.
Jis tikino, kad sprendimo dėl popierinių medžioklės lapų viešinimo taip pat nereikia, nes valstybinių plotų atsisakoma.
Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, opozicinių liberalų atstovas Simonas Gentvilas tvirtina, kad ministras iš tikrųjų nesiekė jokių pokyčių.
„Aš manau, kad ministras tiesiog nedarė nieko“, – 15min sakė politikas.
Parlamentaras teigė, kad ministro argumentai dėl netvarkingų medžioklės plotų dokumentų, neleidžiančių šių plotų privatizuoti, neįtikina.
„Manęs tai visiškai neįtikina, nes tada ministras turėjo pripažinti, kad jo institucijose vyrauja betvarkė. (...) Kokia yra betvarkė valstybėje, jeigu ji ima pinigus už ploto suteikimo medžioklei paslaugą, bet neturi normalių dokumentų?“, – kalbėjo S.Gentvilas.
„Manau, kad jis pats nei tikėjo savo pažadais, nei norėjo juos įgyvendinti“, – pridūrė jis.
J.Slapšinskas atleistas nuo atsakomybės
Praėjusią savaitę teisėsauga paskelbė, kad stumbrę sausį nušovęs J.Slapšinskas išvengs teistumo. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pareigūnai taip pat aiškinosi, ar politiko nusižengimą tyrę aplinkosaugininkai nepadarė nusikaltimo, bet tyrimas buvo nutrauktas.
J.Slapšinskui tyrime buvo pareikšti įtarimai, kad dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeisdamas medžioklės taisykles, draudžiančias šaudyti į neatpažintą taikinį, jis nušovė jauniklį vedžiojančią (maitinančią) stumbro patelę ir tokiu būdu padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų, įtrauktų į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą, rūšies apsaugos būklei.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, J.Slapšinskas savo kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusius maždaug 10 tūkst. eurų įsipareigojo atlyginti iki 2021 metų lapkričio.
Rugsėjo 28 dieną J.Slapšinskas ir jo sutuoktinė pateikė prašymą Panevėžio apylinkės prokuratūrai, prašydami atleisti įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J.Slapšinsko žmona sutiko tapti laiduotoja.
Įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl J.Slapšinsko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Spalio 6 dieną teismas patvirtino prokurorės nutartį ir nutarė uteniškį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos atsakomybei 2 metų terminui. Politikui taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metus medžioti.
Aplinkosaugininkai nenusikalto
Kiek anksčiau, rugsėjo 24 dieną, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame du panevėžiečiai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai buvo įtariami galimai netinkami atlikę savo pareigas aiškinantis stumbrės sumedžiojimo aplinkybes.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų sausio pabaigoje, kai į teisėsaugą kreipėsi Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamento) prie Aplinkos ministerijos atstovai.
Pastarieji prašė nustatyti, ar Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė ir vyriausiasis specialistas D.Š. tinkamai vykdė savo pareigas atliekant tyrimą dėl profesionalios medžioklės metu neteisėtai sumedžiotos stumbro patelės.
Departamento atstovų nuomone, minėtiems aplinkosaugininkams nenustačius, kad nušauta stumbrė buvo vedžiojanti (maitinanti) jauniklį, Saugomoms rūšims ir buveinėms padaryta žala buvo apskaičiuota 3 kartus mažesnė, todėl valstybei padaryta beveik 25 tūkst. eurų žala.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras rugsėjo 24 dieną priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroras padarė išvadas, kad Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A.Breivė, atlikdamas pareigas, veikė nepakankamai užtikrindamas tarnybos interesus. Dėl to buvo sudarytos prielaidos, jog netinkamai nustačius žalą dėl nušautos stumbro patelės bei dėl jos sumedžiojimo pradėjus administracinio nusižengimo tyrimą, valstybei galėjo būti padaryta didelė žala.
Kadangi paaiškėjus naujoms aplinkybėms buvo apskaičiuota reali žala, o stumbro patelę sumedžiojęs J.Slapšinskas šį žalos dydį pripažino, jo neginčijo, didžiąją jos dalį atlygino, o likusią sumos dalį pažadėjo per metus sumokėti, žala valstybei nebuvo padaryta.
-
Stumbro patelę sumedžiojęs Utenos politikas J.Slapšinskas tikina: šovė į šerną, pataikė į stumbrę
-
Stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje – Seimo, „Grigeo“, „Biovelos“ veidai
-
Medžioklėje dalyvavęs „Biovelos“ bendraturtis: apie stumbrę su jaunikliu buvom įspėti
-
Skandalinga medžioklė: stumbrę nušovusio J.Slapšinsko blaivumo policija netikrino, kulka dingo
-
G.Nausėda apie politikų ir verslininkų medžiokles: jokio slaptumo čia negali būti
-
Skandalingos medžioklės atomazga: stumbrę nušovęs politikas gavo baudą, bet ne teistumą
