Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 22 d. konstatavo, jog nuostoliai dėl privačiame sklype įrengtų elektros įrenginių gali būti atlyginti, jei įrodomas jų faktas ir ryšys su nustatytu servitutu. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą.
„Savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip“, – aiškinama LAT nutartyje. Viena iš nuostolių rūšių gali būti ir turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis sklypu suvaržymas.
Kreipiasi dėl kompensacijų
Į Energijos skirstymo operatorių (ESO) po LAT išaiškinimo jau kreipėsi 13 asmenų dėl nuostolių atlyginimo. Anksčiau ESO tokių atvejų, kai už servituto nustatymą buvo keliami reikalavimai, neturėjo. ESO bendrovė valdo elektros energijos skirstymo įrenginius ir linijas.
Mums visiems ši problema yra aktuali. Tačiau sprendimo būdas visiškai netinkamas, – teigia Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas
„Po viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų ir LAT nutarties interpretacijų, kurių dalis buvo klaidinančios, tokių kreipinių padaugėjo. Šiuo metu esame gavę 13 prašymų. Visus besikreipiančius informuojame, kad LAT nutartimi nėra priteista kompensacija, kadangi byla grąžinta žemesnės instancijos teismui, tad tolesni mūsų veiksmai ir sprendimai dėl kompensacijų bus aiškūs tik po to, kai byla bus galutinai išnagrinėta“, – teigia ESO bendrovę valdančios „Lietuvos energijos“ Teisės tarnybos direktorė Ieva Lauraitytė.
Anot jos, kompensacijos dydis gali svyruoti nuo nulio iki bet kokios teismo nustatytos sumos.
Konkrečioje nagrinėtoje byloje, kurioje LAT suformavo nuostolių atlyginimo precedentą, už 1,74 hektaro sklypą, kuriame stovi 19 elektros stulpų, bandoma prisiteisti 434 eurų kompensaciją kasmet ir beveik 400 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dėl tikslios kompensacijos svarstys Vilniaus apygardos teismas.
„Tikime, kad teismų formuojama beprecedentė praktika įneš aiškumo sprendžiant privačios žemės naudojimo klausimus, susijusius su 1960–2004 metais įrengtais visuomeniniams poreikiams skirtais elektros įrenginiais. Viena vertus, LAT sprendimas įnešė aiškumo dėl paties kompensavimo fakto. Kita vertus, šis sprendimas kelia ir papildomų klausimų, kurie susiję su kompensacijų dydžio nustatymu ir panašių atvejų vertinimu“, – tikina I.Lauraitytė.
Nori bendros metodikos
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis tikina, kad teisminis kompensacijų nustatymo būdas yra visiškai netinkamas.
„Mums visiems ši problema yra aktuali. Tačiau sprendimo būdas visiškai netinkamas, nes per teismus būtų sudėtinga įrodyti tą žalą, ten ESO nusisamdo advokatus. Bandė ne vienas mūsų ūkininkas tą daryti, bet daugiau kainuoja ieškinys nei nauda“, – 15min tikina V.Juodsnukis.
Jis piktinasi, kad servitutai riboja ūkininkų veiklą ir sudaro daug nepatogumų, tuo tarpu valstybė už naudojimąsi jų žeme neatlygina.
„Šią tvarką reikia iš esmės keisti. Galima automatiškai įvertinti įkainius, priklausomai nuo galios ar apsauginės zonos dydžio. Valstybė, o ESO yra valstybės įmonė, turėtų atlyginti už žemės vertės praradimą, ūkininkavimo apsunkinimą, tą galima padaryti analogiškai kaip tiesioginės išmokos. Galima tikrai surasti mechanizmų. Tikrai neturėtų atskiras ūkininkas varžytis su elektros tinklais“, – teigia V.Juodsnukis.
Jis teigia, kad klausimas buvo keliamas ir Žemės ūkio rūmuose, tačiau nuomonės išsiskyrė.
„Čia toks skausmingas ir beprasmis ginčų kėlimas. Bet dauguma linksta prie to, kad kompensacijos būtų paskaičiuotos pagal galią, kokia yra apsauginė zona, ir galbūt netgi pagal žemės naudmenų balą. Įvesti įkainį galima, visa metodika yra, reikia tik norėti, turėti geranoriškumo“, – teigia ūkininkų atstovas.
Sumoka iš savo kišenės
15min pakalbintas ūkininkas Alvydas Abukauskas, gyvenantis Panevėžio rajone, Miežiškių kaime, ir turintis apie 35 hektarų ūkį, net neabejoja, kad kompensacijos turėtų būti, kadangi dėl bendrovės ESO reikalavimų patiria nuostolių.
„O Viešpatie aukštielninkas, pilna tų elektros linijų. Jeigu vaikštot su kepure, tai kur kepurę mesi, ten per kiekvieną sklypą ir eina. Ir ko tik jie (ESO) neprisigalvoja – tai tvoros trukdo, nes laidai eina, tai medžiai kliūva, reikia kriaušę nupjauti, tai vėl kas nors. Pagal mane, jei jau aš tiekiu tą elektros paslaugą, tai man ir priklausytų apsivalyt tą reikalą. Bet jie nori, kad svetimi apvalytų“, – tikina A.Abukauskas.
Jis piktinasi, kad susikirtus ESO ir ūkininkų veiklai, ESO kelia reikalavimus viską atlikti ūkininkų lėšomis, o siūlomi įkainiai dideli.
„Pagal mane, turėtų būti požeminis kabelis ar dar kas. O mums siūlo viską nugriauti, ar įžeminti. O tas įžeminimas, kaip čia pasakyt, kaip ir auksiniai šaukštai. Nuėjo, pamatavo kažką, kažkokias nesąmones padarė, na ir mokėk ten netoli tūkstančio. Nerealu“, – sako A.Abukauskas.
Jis patikino, kad taip pat siektų kompensacijos iš ESO, jei būtų tokia galimybė.
Gali didinti elektros kainą
Jei bus nustatytas įpareigojimas žemės savininkams mokėti kompensacijas, jų mokėjimui ESO patirtos sąnaudos turės būti įtrauktos į elektros kainą – tad mokėtinos kompensacijos gali padidinti tarifus, vertina „Lietuvos energijos“ atstovė.
„Šiuo metu sunku pateikti konkrečias prognozes ir skaičiavimus“, – sako I.Lauraitytė.
Ji patikina, kad skaidri ir teisiškai apibrėžta kompensacijų apskaičiavimo tvarka – vienas svarbiausių ESO interesų.
„2014 metais inicijavome Elektros energijos įstatymo pataisas, pagal kurias įstatymiškai būtų įtvirtinti aiškūs servitutų atlygintinumo principai. Nuolat bendradarbiaujame su atsakingomis valstybės institucijomis tam, kad būtų nustatyta bendra kompensacijų už įstatymų nustatytus servitutus apskaičiavimo tvarka ir būtų išvengta individualių teisminių ginčų“, – sako I.Lauraitytė.
Energetikės atstovė mini ir kitą būdą, palaipsniui sprendžiantį servitutų problemą – požeminiai kabeliai.
„Didžiausią dėmesį skiriame požeminio elektros tinklo plėtrai. Pastaraisiais metais kasmet požeminių linijų nutiesiame daugiau kaip 2000 kilometrų. 2017 metais planuojame nutiesti 2662 km požeminių linijų, arba 29 proc. daugiau nei 2016 metais“, – sako I.Lauraitytė.
O Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos teigia netikintis, kad elektros kainai kompensacijos turėtų reikšmingą poveikį.
„Tikrai netiesa, kad didintų elektros kainą, čia santykinai labai nedaug tokių linijų papuola. O kabeliai neišvengiami, tik čia gali dar tęstis dešimt ar dvidešimt metų. Europoje jau seniai oro linijų atsisakoma, ypač tai matyti Vokietijoje“, – pažymi Vidas Juodsnukis.