– Pirmadienį posėdžiavo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, ministrų kabinetui pasiūlyta skelbti ekstremalią padėtį visoje šalyje. Ką tai reikštų ir kiek palengvintų žemdirbių padėtį?
– Mes tikrai turime nestandartinę situaciją, susiklosčiusią mūsų žemės ūkio sektoriuje. Keliolikoje rajonų situacija tikrai labai sudėtinga, dėl to trečiadienį Vyriausybė svarstys, ar paskelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje.
Tai duos keletą dalykų. Pirmiausia – galimybę argumentuotai kreiptis į Europos Komisiją dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat – galimybę panaudoti Vyriausybės rezervų fondo lėšas šiai situacijai ir atskiroms problemoms spręsti. Galiausiai, tai leis (kas ir taip jau buvo praėjusią savaitę nuspręsta) tvarkyti teisinę bazę, kad nereikėtų dirbtinai ieškoti būdų, kaip padėti žemdirbiams.
– Kaip žadėta, dar šią savaitę bus kreipiamasi į EK?
– Žinoma, mes tikrai turime argumentų, kad šią žalą būtų galima kompensuoti.
– Preliminariai, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, bet Žemės ūkio rūmai atliko savo skaičiavimus 34 rajonuose ir teigia, kad žemdirbiai preliminariai praras per 246 mln. eurų pajamų: dėl nenuimto derliaus – apie 125 mln. eurų, dėl nepasėtų žieminių pasėlių – dar apie 121 mln. eurų. Tačiau sakoma, kad tikėtina, jog, jei stos geresni orai, prarastų pajamų dydis gali sumažėti trečdaliu. Kaip manote, kuris skaičius arčiau realybės?
– Paradoksas, kad valstybėje nėra bendros nuostolių skaičiavimo metodikos. Šis klausimas keliolika metų nelabai kam rūpėjo, dėl to, kas kaip išmano, taip skaičiuoja. Mes privalėsime patvirtinti bendrą nuostolių skaičiavimo metodiką – to prašo ir savivaldybių skyriai, susiduriantys su šia problema. Tada bus galima kalbėti apie tuos pačius kriterijus ir tuos pačius skaičius. [...]
– Dar viena problema – specialios pažymos, liudijančios nenumatytas aplinkybes (force majeure). Atkreipiamas dėmesys, kad jos brangios, ir ūkininkai vangiai dėl jų kreipiasi. Kaip žadate spręsti šią problemą?
– Ši funkcija 1996 m. pavesta privačiam subjektui ir šiandien ūkininkai teigia, kad tos pažymos kaina yra 200 eurų – tai tikrai daug. Tą galėtų sėkmingai padaryti mūsų valstybinės institucijos ir tokiu atveju, kalbant ir apie ekstremalią situaciją, ūkininkams tikrai nereikėtų už tas pažymas nieko mokėti.
– Situacija ekstremali, bet yra skeptiškų nuomonių. Kai kas sako, kad, kai šitaip brangsta maisto produktai, ūkininkams nevertėtų labai skųstis.
– Šioje grandinėje, kalbant apie ūkininko produkciją ir galutinį vartotoją, deja, ūkininkas nėra stipriausia ar stiprioji grandis. Tikrai nėra taip, kad, kalbant apie galutinę maisto produktų kainą, visą pelną arba didžiausią jo dalį pasiima ūkininkas – tikrai taip nėra. Kartais dirbama prie ribos, kartais net nuostolingai ir pats pelnas kartais nedidelis. Taigi tikrai nereikėtų šiuo atveju ūkininkams priekaištauti dėl aukštų maisto produktų kainų.
S.Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad Vyriausybės rezervą, kuriame yra tik 1,5 mln. eurų, galima būtų panaudoti kompensuoti žemdirbių išlaidas teisininkams derybose su produkcijos supirkėjais.
Dėl rugpjūtį siautusių liūčių ūkininkai negalėjo įvažiuoti į laukus ir nuimti derliaus, pasėti žieminių pasėlių.
Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų. Pasak E.Misiūno, valstybei galutinai suskaičiavus nuostolius jie gali būti didesni nei 40 mln. eurų.
Dėl liūčių ekstremalią situaciją yra paskelbęs penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių.
