Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pateiktas įstatymo projektas sukėlė nemažai prieštaravimų, tačiau po korekcijų birželio pabaigoje Seimas jį priėmė.
V.Baltraitienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad perdirbėjai tyčia nesudaro supirkimo sutarčių su kooperatyvais ir taip žlugdo pieno gamintojus. Perdirbėjų teigimu, pieno jie nesuperka, nes neturi tiek pajėgumų, o ūkininkams problema dėl pieno pertekliaus esą atsirado, nes Lenkijos įmonės nebesuperka dalies žaliavinio pieno.
Dėl pieno pertekliaus praėjusią savaitę tarėsi premjeras, ūkininkai, perdirbėjai ir ministrė, tačiau tuomet po diskusijų sprendimai nebuvo priimti ir nuspręsta grįžti prie derybų stalo.
Dėl pieno pertekliaus praėjusią savaitę tarėsi premjeras, ūkininkai, perdirbėjai ir ministrė, tačiau tuomet po diskusijų sprendimai nebuvo priimti ir nuspręsta grįžti prie derybų stalo.
Pagal pieno rinkos reguliavimo įstatymą supirkėjai įpareigoti supirkti visą pieno kiekį pagal pirkimo – pardavimo sutartis, o nukrypimas gali būti iki 10 proc.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra privalo svarstyti kiekvieną pieno pirkimo-pardavimo sutartį, jei supirkimo kaina būtų mažinama daugiau nei 3 proc., o Maisto ir veterinarijos tarnyba stebės, ar ant perdirbimo įmonių produkcijos nurodoma pieno kilmės šalis. Toks reikalavimas įsigaliotų nuo 2016 metų sausio.
Kilus diskusijoms dėl prieštaringai vertinamo pieno rinką reguliuojančio įstatymo, prezidentūros atstovai tikino, kad jį vertina skeptiškai ir, tikėtina, kad D.Grybauskaitė jį vetuosianti.
