Jo teigimu, prieš apsisprendžiant, ar sekti Latvijos pavyzdžiu ir laikinai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, reikėtų išsiaiškinti, ar tai yra teisėta.
„Protingi sprendimai yra reikalingi. Ar tai latviškas variantas, kur visiškai uždraudžiama ir, kaip girdėjome iš Žemės ūkio ministerijos atstovų, kad galbūt tai irgi nebus pripažinta kaip teisėta, ar tai kiti būdai, kuriuos siūlo mūsų ministerija, irgi turbūt padeda spręsti iš esmės problemą, kad tie grūdai niekur nedingtų, nepasidarytų lietuviški įvažiavus į Lietuvą, kad nebūtų užteršti ir taip toliau“, – antradienį Žinių radijui sakė J.Niewierowiczius.
„Labai gerai, kad vakar mūsų žemės ūkio ministras priėmė tam tikrus sprendimus, kad parodytų, kad Lietuva nepritaria veikimui prieš Europos Sąjungos interesus ir ypač mums aktualu, turbūt dar labiau nei ukrainiečių produkcija, yra Rusijos produkcija“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Latvijai praėjusią savaitę laikinai uždraudus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, Žemės ūkio ministerija pirmadienį pranešė griežtinanti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo neketina.
Bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai, o sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.
Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos šalies teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.
Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.