Pirmadienį kryžiais apsiginklavę protestuotojai, susirinkę Vilniuje, prie prekybos tinklo „Norfa“ administracijos pastato, reikalavo sėsti prie derybų stalo visiems – ūkininkams, perdirbėjams, prekybininkams – ir kalbėti apie teisingą pieno kainos paskirstymą maisto grandinėje. Tai 15min pabrėžė akciją surengusio žemdirbių organizacinio štabo vadovas Eimantas Eigirdas.
„Vieni kitus kaltinam dėl pieno kainų, bet taip ir neaišku, kas kaltas – perdirbėjas ar pardavėjas. Tikslas pakviesti kiekvieną prie derybų stalo – kviesime ir valdžios atstovą, prašysime teisingų skaičių, kad pamatytume, kas daugiausiai pasiima pinigų iš visų“, – kalbėjo E.Eigirdas.
15min kalbintas stambesnio ūkio iš Šakių atstovu prisistatęs vyras sakė, kad į protestą atėjo su siekiu, jog „pieno supirkimo kaina būtų pakelta“.
„Turėtų būti adekvatesnis piniginis paskirstymas – kiek kainuoja produktas lentynoje ir už kiek superkama žaliava. Dabar nėra sąžininga – kas įdeda mažiausiai pastangų, tas gauna didžiausius pinigus. O kaip tas, kuris visą sezoną stengiasi, investuoja, vargsta ir gamina žaliavą?“ – klausė jaunas ūkininkas iš Šakių rajono.
Vis dėlto Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis įsitikinęs, kad prie derybų stalo jau reikėjo sėsti anksčiau.
„Pavėluotas tas susėdimas – ne laikas šunis lakint, kai reikia eit medžiot. Seniai tą klausimą kėlėme – ir ministerijos lygmeniu. Prieiname prie situacijos, kai žmonės nebegali gyventi. Situacija pieno ūkyje – tragiška“, – kalbėdamas su 15min konstatavo J.Sviderskis.
Pasak E.Eigirdo, teisinga pieno supirkimo kaina, atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką, būtų 35–40 proc. nuo galutinės produkto kainos.
„Jei parduotuvėje pas mus pienas kainuoja 1,50 euro, tai norėtume už kiekvieną butelį gauti apie 0,50 euro. Dabar taip nėra. Kitose Europos Sąjungos šalyse ūkininkas gauna 0,50 euro už pieną, kuris parduotuvėje kainuoja 1,60–1,70 euro. Nejaugi visoje Europoje rinka nekrenta, o pas mus krenta? Kodėl tiek negauname mes?“ – kėlė klausimą E.Eigirdas.
„Žinoma, savikainos skirtingos pas ūkius, apskaitos politiką nusistato kiekvienas ūkininkas ar įmonė atskirai, tą leidžia įstatymai. Kai pabrango trąšos, degalai, energija, niekas nieko nekompensavo mums“, – pridūrė J.Sviderskis.
Ūkiai jau užsidaro
E.Eigirdas pastebėjo, kad „jau dabar dauguma ūkių užsidaro“. „Užsidaro labai stambūs šeimos ūkiai, nes išlaikyti juos reikia didelių finansų. Skaičiuojant praėjusių metų žaliavas, kurias reikia ūkininkams susipirkti ir šių metų supirkimo kainas, galima skaičiuoti, kad po 0,10 euro į minusą nukeliavome nuo kiekvieno litro“, – tęsė jis.
J.Sviderskis antrino, kad dėl tokios situacijos jau užsidaro ūkiai, ūkininkus esą prie ūkių prilaiko tik įsipareigojimai bankams ir Mokėjimo agentūrai.
„Dar iš partiotizmo eina. Išsimokės bankams, parduos karves, kurias iš mūsų lenkai perka, nes ten kitas požiūris visai, ir augins javus, bus laimingi“, – kalbėjo J.Sviderskis.
Žada keisti teisės aktus
Pasak Žemės ūkio ministerijos, nuo praėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl gerokai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos.
Pirmadienį, kalbėdamas su žiniasklaida, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad ministerija „įsijungs“ ten, kur galės, tačiau kartu atkreipė dėmesį į kooperacijos tarp smulkiųjų ir vidutinių pieno ūkių trūkumą.
„Yra tie ūkiai, kurie gamina didelius kiekius ir jie turi labai didelę derybinę galią ir gali diktuoti sąlygas. Didžioji dalis gamintojų yra smulkieji ir vidutiniai ir jiems labiausiai dėl to ir kyla šita našta. Mes matome kooperavimosi trūkumą – kooperatyvai išgyvena lengviau“, – sakė K.Navickas.
Ministras taip pat mano, kad daugiau galėtų padaryti savivaldybės.
„Mes labai norime savivaldybių įsitraukimo, nes tai yra jų gyventojai, taigi vien palikti rinkos reguliavimui jau nebeišeis. Pagal pieno gamintojų struktūrą, prieš keletą metų turėjome daugiausiai pieno gamintojų, kurie laiko iki 5–6 karvių. Šitas segmentas labai stipriai sumažėjo. Šioje situacijoje kenčia ne tik tie ūkiai, kurie turi 10 karvių, bet ypač tie, kurie 50–150 melžiamų karvių ir yra „įėję“ į modernizaciją“, – kalbėjo jis.
Anot ministerijos, dėl šių priežasčių sumažėjus Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Karvių augintojai yra teigę, kad situacijai toliau prastėjant gali tekti nutraukti veiklą, nes ji taps nuostolinga. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa.
Žemės ūkio ministerija pranešė, kad siekiant žaliavinio pieno supirkimo kainų indeksavimo pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, artimiausiu metu inicijuos teisės aktų keitimus.
J.Sviderskio teigimu, jau reikėjo turėti paruoštus įstatymų projektus anksčiau, o ne tuomet, kai pastatas dega pradėti ruošti vandenį gesinti pastatą.
E.Eigirdas vis dėlto 15min antrino, kad „ministras daugiau kalba, nei dirba“. Jis ministro žodžiais sako netikintis.
„Mes prašome, kad už darbą su mumis būtų deramai atsiskaitoma, neprašome pašalpų. Tai, ką sako ministras – grynas melas. Viceministras, kuris pasakoja, kad vyksta natūrali ūkių atranka ir kad vyresnius pakeičia jauni, irgi meluoja. Jauni ūkininkai priversti atsisakyti ar sustabdyti projektus, nes ūkininkavimui įsipareigoti penkeriems metams tiesiog yra nepraktiška“, – apibendrino jis.
