43,2 tūkstančio Lietuvos ūkininkų 2016-aisiais metais tesumokėjo 7,5 milijonų eurų GPM, palyginimui – tiek pat mokesčio sumoka 8 kartus mažiau, arba maždaug 5,8 tūkstančio dirbančiųjų už vidutinį darbo užmokestį.
Nors visų ūkininkų pajamos pernai viršijo 1,19 milijardo eurų – leidžiami atskaitymai siekė kone milijardą. Todėl kiekvienam ūkininkui teliko po 311 eurų per mėnesį apmokestinamųjų pajamų.
Jei ūkininkas Lietuvoje gauna 1000 eurų oficialių pajamų, 831 euras tampa leidžiamais atskaitymais – sąnaudomis veiklai vykdyti. Iš likusių pinigų ūkininkas vidutiniškai sumoka vos 2,82 euro gyventojų pajamų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-ųjų duomenys.
Kas antras mokesčių euras – po VMI patikrinimų?
VMI kontroliuojant, ar ūkininkai tinkamai vykdo mokestines prievoles, 2016 m. buvo atlikta daugiau kaip 680 ūkininkų kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyta apie 3 mln. Eur į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių – tai pusė tos sumos, kurią ūkininkai iš viso sumokėjo kaip GPM.
Vien per 2017 m. 9 mėn. nustatyta papildomai mokėtina mokesčių suma jau siekia 2,2 mln. Eur.
Mokestiniams tyrimams ir patikrinimams mokesčių mokėtojus VMI atsirenka pagal jų rizikingumą, taip pat pagal gaunamus pranešimus.
„Vertinat ūkininkais įsiregistravusių gyventojų mokestinių prievolių vykdymą, VMI analizuoja ne tik ar teisingai apskaitomos bei deklaruojamos pajamos iš ūkininko veiklos, ar teisingai nustatoma apmokestinamoji bazė ir pan., tačiau vertinama ir kitos rizikos: ar deklaruojamos gautos pajamos už turto, vertybinių popierių pardavimą, ar ūkininkų patirtos išlaidos atitinka jų gautas apmokestintas/neapmokestinamąsias pajamas“, – 15min teigiama VMI atsiųstame komentare.
Vis tik didžiausios ūkininkų papildomai mokėtinų mokesčių sumos nustatytos dėl pažeidimų, kurie nesusiję su ūkininkų veikla. Vienu atveju mokestinė prievolė nustatyta konstatavus, kad iš užsienyje registruotos įmonės gautos lėšos (daugiau kaip 870 tūkst. Eur) yra ne už akcijų pardavimą, kaip deklaravo gyventojas, o kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos.
„Tikrai negalima teigti taip, kad ūkininkai mokesčius moka tik tada, kai patikrina VMI. Duomenys apie ūkininkų sumokėtą GPM yra tik iš individualios žemės ūkio veiklos, bet ūkininkas gali gauti pajamų ne tik iš žemės ūkio veiklos, bet ir iš individualios veiklos pagal pažymą, pagal verslo liudijimą, iš turto perleidimo, iš kapitalo, kitų pajamų“, – aiškina VMI.
Be to, ūkininkai gali mokėti ir kitus mokesčius – PVM, akcizai, NT ir kitus.
Vis tik 2016 m. atliekant mokestinius tyrimus ir patikrinimus, 79 proc. jų buvo dėl GPM, 15 proc. dėl PVM, 6 proc. – dėl kitų mokesčių.
5 tūkstančiai išrinktųjų
Tokių ūkininkų, kurie deklaruoja daugiau nei 45 tūkst. eurų pajamų per metus ,Lietuvoje tėra 5,34 tūkstančio. Jie gauna tris ketvirtadalius visų ūkininkų pajamų, tačiau jų apmokestinamosios pajamos yra netgi mažesnės nei visų likusių ūkininkų.
VMI duomenys atskleidžia ir aiškią tendenciją – jei ūkininkui GPM tarifas taikomas, 92 proc. jo pajamų virsta leidžiamais atskaitymais. O jei mažam ūkininkui GPM tarifas nėra taikomas – atskaitymai tesudaro 4 proc. gautų pajamų.
Tokia statistika tarsi rodytų, kad kuo mažesnis ūkis, tuo jis pelningesnis: jei ūkio pajamos mažesnės nei 45 tūkst. eurų, pelningumas siekia 50 proc. Jei tik pajamos perkopia ribą, kuomet tenka taikyti GPM tarifą – pelningumas jau tesiekia 13,8 proc., mat ūkininkai randa daug daugiau atskaitymų.
Dauguma negaus pensijos
Nei vienas ūkininkas Lietuvoje negaus net vidutinės senatvės pensijos, nes žemdirbiams numatytos išskirtinai žemos įmokų lubos. Šiuo metu jie įmokas moka nuo maksimalios 7 vidutinių darbo užmokesčių (5188 eurų per metus, arba 427 eurų per mėnesį) pajamų sumos per metus.
Palyginimui, dirbantieji jokių įmokų lubų neturi – netgi siūlymas lubas nustatyti ties 7412 eurų mėnesiniu atlygiu „ant popieriaus“ buvo atmestas.
Nors stambieji ūkininkai taip gali sutaupyti, tačiau „Sodra“ patikina, kad didelė pensija ūkininkams negresia.
„2016 metų duomenimis ūkininkų, kurie gavo 7 vidutinius darbo užmokesčius siekiančias pajamas ir daugiau yra per 3800, – sako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis. – Tie ūkininkai, kurių ūkiai yra didesni nei 4 EDV, turi 30 metų būtinąjį stažą ir pajamos per metus siekia 7 VDU, gali tikėtis kiek didesnės nei 215 eurų pensijos.“
Tai – kone maksimumas ūkininkams. Didelė dalis likusių ūkininkų išeidami į pensiją šiemet gautų apie 158 eurus – tokia vidutinė pensija neturint būtinojo stažo. Tačiau daug ūkininkų gali nesukaupti net ir minimalaus 15 metų stažo.
2016 metų „Sodros“ duomenimis, iš viso yra užregistruota 16,2 tūkst. ūkininkų, dirbančių savarankiškai ir kurių ūkių dydis yra didesnis nei 4 ekonominių valdos dydžių (EDV). Mažesnių ūkių valdytojai nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl nėra draudžiami.
„Ūkininkai, kaip ir kiti gyventojai, per metus sumokėję įmokų mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesinių atlyginimų, nesukaupia pilnų metų stažo. Tai lemia ir pensijos dydį“, – aiškina S.Jarmalis.
Iš 15,9 tūkst. ūkininkų, deklaravusių pajamas, pernai 11 tūkst. užsiėmė vien tik šia veikla, dar 1000 užsiėmė ir kita individualia veikla, o beveik 4000 tuo pat metu dar dirbo samdomą darbą.
„Tačiau beveik 60 proc. jų už 2016-uosius deklaruotų pajamų neužteko sukaupti pilnų metų stažą. Tai reiškia, kad tokie ūkininkai rizikuoja gauti mažesnes pensijas senatvėje arba apskritai nesukaupti net minimalaus 15 metų stažo, reikalingo socialinio draudimo pensijai gauti“, – įspėja „Sodros“ atstovas.
„Sodra“ nekomentavo, kodėl išskirtines įmokų lubas turi tik ūkininkai – „sprendimus dėl mokesčių, įmokų dydžių ir lengvatų priima įstatymų leidėjai“.
„Sodrai“ kelia nerimą
„Tokia situacija, kuri yra panaši tarp visų individualiai dirbančiųjų, kelia nerimą. Tikėtina, kad dalis šių gyventojų yra įvertinę ir pasirūpinę kitais būdais užsitikrinti orią senatvę, tačiau gali būti, kad kita dalis neįvertina arba nežino, kokią įtaką šiandien gaunamos pajamos turės jų gaunamai senatvės pensijai, o juk gali būti ir taip, kad socialinio draudimo pensija jiems išvis nebus skirta“, – įspėja „Sodros“ atstovas.
Daugelio ūkininkų deklaruojamos pajamos, nuo kurių mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra nepakankamos sukaupti pilnavertę pensiją. Pavyzdžiui, vien tik ūkininkaujančių ir kita veikla neužsiimančių gyventojų deklaruojamos pajamos, nuo kurių mokamos socialinio įmokos, vidutiniškai siekia 315 eurų per mėnesį.
„Šiek tiek geresnė situacija tų ūkininkų, kurie tuo pat metu dar užsiima ir kita individualia veikla ar dirba samdomą darbą. Jų vidutinės pajamos artėja prie minimalios mėnesio algos. Mažesnių ūkininkų, kurių ūkio dydis siekia 4 – 6 EDV, situacija yra ženkliai prastesnė nei 14 ir daugiau EDV dydžio ūkius turinčių ūkininkų, kurių vidutinės pajamos, nuo kurių mokamos įmokos, jau viršija minimalią mėnesinę algą“, – sako S.Jarmalis.
Ūkininkai Seime irgi taupo
Kai gyventojai moką įprastą 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, į Seimą pernai išrinktų ūkininkų sumokėti mokesčiai taipogi atspindi bendrąsias tendencijas – sumoka vos kelis procentus nuo pajamų.
15min jau rašė, kad turtingiausias Seimo narys ūkininkas – Ramūnas Karbauskis. Jis prieš rinkimus deklaravo gavęs 3,8 mln. eurų pajamų ir sumokėjęs 62 tūkst. eurų mokesčių, arba 1,6 proc. Tačiau 15min neturi galimybės patikrinti, kokios yra ūkininko apmokestinamosios pajamos – jos neišskiriamos.
Antroje vietoje tarp Seimo ūkininkų – Valius Ąžuolas, gavęs 500 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjęs 10 tūkst. mokesčių (2 proc.), trečioje – Kazys Starkevičius, gavęs 300 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjęs 1,6 proc., arba 4792 eurus mokesčių.
Po jo rikiuojasi Petras Nevulis (156 eurai mokesčių nuo 273 tūkst. eurų pajamų – 0,06 proc.), Viktoras Rinkevičius (2897 Eur mokesčių nuo 240 tūkst. Eur pajamų), Juozas Baublys (129 eurai nuo 184 tūkst. eurų) ir Kęstutis Mažeika (3173 Eur nuo 105 tūkst. eurų pajamų).
VMI pateikė duomenis, kad TOP 5 didžiausias apmokestinamąsias pajamas gavę ūkininkai pernai deklaravo nuo 1,4 mln. eurų (1 vieta), iki 765 tūkst. eurų (5 vieta). Atitinkamai pritaikius 5 proc. GPM tarifą jų sumokėti mokesčiai siekė 38,3-70,5 tūkst. eurų.
Ūkininkai naudojasi lengvatų gausa
Šiuo metu pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas kaip PVM mokėtojas (pajamos mažesnės nei 45 tūkst. eurų).
Tik stambesnių ūkininkų, kurie privalo registruotis arba jau užsiregistravo PVM mokėtojais, pajamos iš žemės ūkio veiklos apmokestinamos lengvatiniu GPM 5 proc. tarifu. Šiuo metu yra 15,5 tūkst. ūkininkų PVM mokėtojų.
Netgi ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai, gauna kompensacinio PVM. Taip jiems kompensuojama dalis apmokestintų pirkimų. Šiuo metu yra 53 tūkst. asmenų, kuriems taikoma kompensacinio tarifo schema.
Lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinami dyzeliniai degalai, kuriuos ūkininkai gali naudoti žemės ūkio veiklai. VMI duomenimis, išduota daugiau kaip 135 tūkst. leidimų įsigyti žymėtų degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje – tai tris kartus daugiau nei ūkininkų skaičius. Bendras leistas įsigyti degalų kiekis siekia 287,5 milijonus litrų – tiek dyzelino pakaktų pripildyti milijono automobilių degalų bakus po 6 kartus.
Ūkininkai naudojasi ir žemės mokesčio lengvata, atleidžiami nuo Nekilnojamojo turto mokesčio.
Šiemet „ūkininko ūkio lengvata“, kurios suma 59 tūkst. eurų, pasinaudojo 3286 ūkininkai.
Prabangus namas ūkininkams taip pat nebus apmokestinamas. NT mokesčio įstatyme numatyta, kad virš 220 tūkst. eurų kainuojantis gyvenamasis NT, jei naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, neapmokestinamas. Šia nuostata pernai pasinaudojo 60 ūkininkų.
Finansų ministerija ruošia apynasrį, bet palies nedaugelį
Finansų ministerija tikina, kad nuo kitų metų mokesčiai stambesniems ūkininkams jau didės.
„Šiuo metu žemės ūkio veiklos stambiesiems atstovams taikomos išskirtinės pelno mokesčio, GPM lengvatos. Todėl siekiama žemės ūkio veiklos rezultatus apmokestinti pagal bendrus principus“, – teigia Finansų ministerijos atstovė Justina Petravičienė.
Stambesnieji ūkininkai būtų apmokestinami priklausomai nuo gaunamo pelno – apmokestinamųjų pajamų – lygio. Efektyvus GPM tarifas būtų 5 procentai ūkininkams, gaunantiems iki 10 tūkst. eurų pelno, o 15 procentų – asmenims, gaunantiems nuo 30 tūkst. eurų pelno. Kartu ūkininkams siūloma nauja lengvata – iš pajamų leisti dalimis atskaityti žemės įsigijimo kainą.
Tačiau kitąmet pereinamuoju laikotarpiu dar bus taikomas 10 proc. tarifas, o 15 proc. tarifas įsigaliotų dar po metų. Ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai, ir toliau jokio GPM tarifo nemokės.
Smulkiosioms žemės ūkio bendrovėms liktų galioti 5 proc. pelno mokesčio tarifas, o stambesnės bendrovės, kurių metinė apyvarta virš 300 000 eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius virš 10, jau būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu. Tačiau ne visoms bendrovėms tai būtų aktualu.
„Siekiant toliau skatinti kooperaciją žemės ūkio sektoriuje, nesiūloma keisti žemės ūkio veiklą vykdančių ir nustatytus kriterijus atitinkančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinimo pelno mokesčiu tvarkos. Taip pat siūloma žemės ūkio bendrovėms iš pajamų leisti dalimis atskaityti žemės įsigijimo kainą“, – teigia J.Petravičienė.
Taip pat Finansų ministerija jau skelbė, kad žymėti dyzeliniai degalai brangs apie 4 centus dėl akcizų didinimo.
VMI duomenimis, Lietuvoje veikia per 5 tūkst. žemės ūkio bendrovių, iš jų 2099 veikia kaip UAB, 559 – ŽŪB, 419 – asociacijos, 315 – kooperatinės bendrovės, 205 – mažosios bendrijos.
