Anot jo, sėkmingai pakeitus dalies miesto teritorijų statusą bei pakoregavus rengiamą Vilniaus bendrąjį planą, žemės nuosavybė galėtų būti atkurta iki 2019-ųjų pradžios.
„Be abejo, tam dar turėtų pritarti ir savivaldybės taryba, tikiuosi, kad ir kokios nors valstybės institucijos nesugalvos blokuoti, nes iš tikrųjų Vilniuje dar yra ir dykrų, galbūt ir toliau nuo centro, kur teoriškai kažkam saugoma, o praktiškai galima būtų panaudoti restitucijai“, – žurnalistams po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu teigė meras.
Premjeras prieš susitikimą sakė buvęs informuotas Nacionalinės žemės tarnybos, jog būtent Vilniaus savivaldybės administracija vangiai formuoja sklypus grąžinimui. Tačiau jis neabejojo, jog bus rasti sprendimai ir pavyks įgyvendinti Vyriausybės užsibrėžtą tikslą atkurti buvusiems savininkams ar paveldėtojams nuosavybę į sklypus šalies miestuose iki 2020-ųjų.
Mes ieškosime būdų, kaip grąžinti natūra ir kaip atsiskaityti teisingai, jei negalėsime grąžinti natūra.
„Mes ieškosime būdų, kaip grąžinti natūra ir kaip atsiskaityti teisingai, jei negalėsime grąžinti natūra“, – teigė premjeras.
Pasak R.Šimašiaus, pagal dabartinį bendrąjį planą jau paskirtos visos įmanomos teritorijos žemės nuosavybės atkūrimui, bet jų neužtenka.
„Jei bus pakeistas kai kurių teritorijų teisinis statusas, tai restitucijos galimybė atsiras didesnė. Tą aš ir planuoju padaryti“, – teigė meras.
Anot jo, taip būtų atlaisvinta mažiausiai 400 hektarų – tiek laisvos žemės leistų patenkinti apie trečdalį prašymų, tuo metu visiems daugiau nei 3,3 tūkst. siekiančiųjų susigrąžinti žemę Vilniuje reikėtų surasti apie 1000 hektarų.
„Natūralu, tai yra ne Vilniaus centre ir ne gyvenamųjų namų kiemuose, ko būdavo (...) aišku, kad tai bus arba pakraščiuose, arba arti gyvenamųjų rajonų, turiu omenyje, individualių namų kvartalų priemiesčiuose, kai kur tai gali būti ne visai pakraščiai, bet šiek tiek toliau nuo centro“, – teigė jis.
Sostinės vadovas žada, kad restitucijos procesas bus viešas. Naujai rengiamame Vilniaus bendrajame plane į grąžintinas teritorijas nebus įtraukti jau užstatyti sklypai, daugiabučių kiemai, parkai, tačiau bus peržiūrima dalies sklypų paskirtis, pavyzdžiui, kai kur ketinama atsisakyti rekreacinės paskirties, būtų koreguojamos vadinamųjų gamtinių karkasų ribos.
Meras taip pat pabrėžė, kad kitas galimas būdas – piniginės kompensacijos už nusavintą žemę – yra nepopuliarios, nes jos yra „neadekvačiai mažos“. R.Šimašius siūlė didinti kompensacijas bent kelis kartus, o lėšų joms ieškoti, pardavus valstybinį turtą, žemės sklypus.
„Premjerui buvau išsakęs tą mintį seniau, turbūt dar prieš pusmetį, premjeras lyg ir palankiai tą sutiko, bet tam reikėtų keisti ir įstatymus, politinės valios šiek tiek ir pritrūko. Mano nuomone, kaip geriausiai restituciją būtų įvykdyti tai visiems sumokėti adekvačią kainą“, – tvirtino politikas.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje sprendimo dėl 3,6 tūkst. ha žemės grąžinimo miestų teritorijose laukia 6490 žmonių, iš jų 3367 – Vilniaus mieste. Nuosavybės teisės sostinėje yra atkurtos 55 proc. pateikusiųjų prašymus.
Siekiant paspartinti žemės grąžinimo procedūras, Seime keltos iniciatyvos perduoti valstybinę žemę patikėjimo funkcija miestų ir rajonų savivaldybėms, tačiau Vyriausybė tam nepritarė kritikuodama, jog valstybinės žemės valdymo decentralizavimas prieštarautų ir Konstitucijai, sukurtų prielaidas korupcijai savivaldoje.
Žemė, miškas, vandens telkiniai, pastatai pagal įstatymus grąžinami, kai gyventojai nori atsiimti Sovietų Sąjungos nacionalizuotą turtą. Už mieste esantį turtą, kuris yra naudojamas, savininkai gali gauti valstybės kompensaciją kitu sklypu mieste arba už miesto ribų arba pinigus.
