„Pagal tai, kaip yra suformuotas mandatas derybininkams, tai nepakenktų. Tam tikras atvėrimas žemės ūkyje turėtų būti, tačiau tai nebūtų viso žemės ūkio sektoriaus atvėrimas. Konkrečiai yra kalbama yra apie kvotų galimybę – kvotų ribose būtų taikomas nulinis tarifas, o virš kvotų jau būtų taikomas įprastas muitas“, – žurnalistams antradienį Briuselyje sakė R.Karoblis.
Jis pripažino, kad JAV žemės ūkio produkcijos eksportui sąlygos pagerėtų, tačiau tai neturėtų labai paveikti ES žemės ūkio sektoriaus. Anot R.Karoblio, Bendrijoje padidėtų konkurencija, tačiau Lietuva greičiausiai bus viena paskutinių, tai pajutusių.
„Konkurencijos padidėjimą pirmiau pajustų šalys Vakaruose, kurios turi glaudesnius prekybos ryšius, na, o mes turbūt būtume paskutiniai, kurie tai pajustų ir būtų, manau, viskas tvarkoj su žemės ūkiu, kuriam irgi reikalinga konkurencija“, – teigė ambasadorius.
Europos ir JAV derybininkai jau pusantrų metų derasi dėl didžiausio pasaulyje laisvos prekybos ir investicijų susitarimo. Jis sukurtų pusę pasaulio apimančią vieningą vieno milijardo vartotojų rinką, suderintų nuostatas ir panaikintų tarifus teritorijoje nuo Aliaskos iki Baltijos jūros.
Tikisi pasirašyti iki 2017 metų
ES tikisi, kad sutartį pavyks pasirašyti iki JAV prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos 2017 metais. Tačiau derybų pabaiga nukelta jau ne vieną kartą.
Derybos sulaukė griežtos kritikos dėl virtinės nerimą keliančių dalykų, pavyzdžiui, ar jos nuostatos nepanaikins vietos įstatymų, taip pat dėl kaltinimų, jog slaptos derybos naudingos korporacijų interesams. Taip pat baiminamasi dėl produkcijos ženklinimo – Europos žalieji teigia, kad JAV prastesnė maisto kokybė, naudojami GMO ir tai nebus pažymėta ES parduodamuose produktuose.
