„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ramiau išgyventi gamtos staigmenas ūkiams padeda pasėlių draudimas: svarbiausi dalykai apie tai

Pastarųjų dviejų metų vasaros pasižymėjo ypač karštu ir sausu oru. Jis džiugino poilsiautojus, tačiau ūkininkams tapo rimtu iššūkiu. Kad tokie gamtos reiškiniai kaip sausra, audra, kruša, liūtys ar kitos stichinės nelaimės, būtų lengviau įveikiami, nemaža dalis ūkių šeimininkų draudžia savo pasėlius ir kreipiasi dėl draudimo išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“.
Lietuva
Rapsų laukai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pasėlius draudžia nuo 2016-ųjų

„Dabar kur kas ramiau miegu, net ir žinodama, kad pasėliai gali iššalti ar nukentėti nuo audros“, – sako Birutė Navickienė. Jos šeima valdo tris ūkius, kurių pagrindinė veikla – augalininkystė. Navickai augina rapsus, kviečius ir žirnius.

Ūkininkė pasakoja, kad pirmą kartą pasėlius apdraudė ir pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ 2016-aisiais.

„Apsisprendėme po to, kai 2015-ųjų žiemą iššalo ūkyje pasėti kviečiai. Nuo to laiko kasmet draudžiamės ir pateikiame paraišką išmokoms“, – pasakojo pašnekovė, prisiminusi, kad apie ES ir valstybės paramą šiai sričiai sužinojo iš kito stambaus ūkininko.

„Jų ūkis buvo vienas stambiausių. Pagalvojome, kad, jei jau jie draudžiasi, reikia ir mums pasidomėti“, – sakė moteris.

Ji atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais ūkininkai kur kas aktyviau draudžia pasėlius. „Nežinau, kaip kiti, bet mums tai tikrai ramiau gyventi, kai žinome, jog užklupus kokiam nors gamtos reiškiniui, po to atgausime bent dalį investuotų lėšų. Savaime aišku, draudimas ir išmokos nekompensuos visko. Tačiau, aš manau, kad jeigu atgauni sumą už, pvz., sėklas, dar kažką, tai jau gerai“, – savo mintimis pasidalino ūkininkė, drąsinusi ir kitus pasekti savo pavyzdžiu.

Mums tikrai ramiau gyventi, kai žinome, jog užklupus kokiam nors gamtos reiškiniui, po to atgausime bent dalį investuotų lėšų.

Anot pašnekovės, pati procedūra nesudėtinga: esminę dalį atlieka draudimo kompanijos atstovai, pateikiantys ir galutinį pasiūlymą.

„Dabar ir tarp draudimo kompanijų atsirado konkurencija, tad pasiūlymai vis naudingesni ūkininkams. Kita vertus, mes patys net nejaučiame, kad mokame draudimo įmokas. Matyt, nėra jos tokios didelės“, – juokavo pašnekovė.

Ką svarbiausio reikėtų žinoti apie pasėlių draudimą ir kompensavimo priemonę?

„Priemonė skirta ūkiams padėti valdyti žemės ūkio gamybos rizikas susijusias meteorologiniais reiškiniais. Pagrindinis tikslas – skatinti ūkius drausti augalus, taip sumažinant nuostolius pasėliams ar augalams dėl tokių reiškinių kaip iššalimas, stichinė sausra, kruša, audra, liūtis ir kt. Šiuo metu pasėlių draudimas remiamas kompensuojant dalį draudimo įmokos žemės ūkio veiklos subjektams KPP ir valstybės biudžeto lėšomis. Iš KPP programos kompensuojama 70 proc. draudimo įmokos kai draudžiama iššalimas ir stichinė sausra, draudimo sutarčių žalos riba (prarastas derlius turi viršyti 20 proc. vidutinio metinio trijų metų derliaus“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas.

Pateikti paraiškas pagal šią KPP priemonę ūkininkai gali ir šiemet – jų laukiama iki gruodžio 31 d.

Pasėlių ir gyvūnų draudimo įmokų kompensavimui iš KPP 2016–2020 m. laikotarpiui numatytas biudžetas siekia 17,5 mln. Eur Valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama 50 proc. draudimo įmokos, kai draudžiama nuo šalnos, škvalo, audros ir kt. (žemės ūkio gamybos subjektas turi atitikti mažos ir vidutinės įmonės reikalavimus).

„Iki 2020 m. pabaigos šiai priemonei numatytas biudžetas yra 12,5 mln. Eur. Bendrai pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimui 2016 -2020 m. laikotarpiu numatyta 30 mln. Eur“, – duomenis pateikė ŽŪM atstovas.

Europos ūkininkai jau seniai įprato naudotis Europos Sąjungos ir valstybės parama draudžiant pasėlius. E.Makšecko teigimu, Lietuvoje kasmet susidomėjimas pasėlių ir augalų draudimu taip pat palengva auga.

„KPP laikotarpio pradžioje, t.y. 2016 m. pasėlius ir augalus draudė apie 600 ūkių. 2020 metų derlių apdraudė jau maždaug 1000 ūkių: duomenys dar tikslinami, nes nebaigtas paraiškų vertinimas. Draudžiamas plotas sudaro apie 200 tūkst. ha, tai sudaro apie 10 proc. ariamos žemės, kasmet“, – kalbėjo ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas.

Ministerijos duomenimis, daugiausia pasėlius ir augalus draudžia prekiniai augalininkystės ūkiai.

Kuo ši parama naudinga ūkiams? Anot E.Makšecko, tai padeda ūkininkams išsaugoti pajamas, susidūrus su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, kai pažeidžiami pasėliai ar augalai ir prarandamas derlius ar jo dalis.

Detalią informaciją apie šią KPP priemonę rasite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs