Prekeivių skaičius mažėja
„Smarkiai mažėja turgaus prekeivių skaičius. Tokios tendencijos ypač išryškėjo tada, kai pradėjo veikti „Maxima“. Žiemą turgus visiškai apmiršta. Atėjo metas priimti strateginį sprendimą dėl Raseinių turgaus ateities“, – kreipdamasis į Raseinių rajono tarybos narius sakė J.Kiaušas.
Tačiau pernai turgus davė tik 918 Lt pelno.
2013 metais iš turgaus gauta beveik 89 tūkst. Lt pajamų. Palyginti su 2012 metais, tai 6,8 proc. mažiau. Tačiau pernai turgus davė tik 918 Lt pelno.
„Raseinių komunalinės paslaugos“ atstovė Rasa Šebelskienė sako, kad šviežia mėsa prekiaujantiems turguje yra 13 vietų, bet užimtos tik 6 ar 8, rūkytais gaminiais prekiaujantiems yra 9 vietos, užimtos nuo 5 iki 7 vietų.
Žuvimi prekiaujama 3 vietose. Pieno protuktais, kiaušiniais, medumi prekiauti yra 100 vietų, o prekiaujama tik 2 – 5 vietose.
Prekybos pagyvėjimas Raseinių turguje pastebimas prieš šventes. Tačiau tuomet dažniausiai prekiauja vyresnio amžiaus žmonės: sulaukusiems 70 ir daugiau metų už prekyvietę mokėti nereikia.
„Miško gėrybėms, sėkloms, daržovėms, vaisiams numatyta 117 vietų, tačiau užimtos būna tik nuo 8 iki 38 vietų. Pramoninės ir ne žemės ūkio maisto produktams yra 64 vietos, užimtos 4 ar 6. Dėvėtiems drabužiams ir sendaikčiams skirtos 22 vietos, naudojamos nuo 4 iki 9 vietų“, – iškalbingą statistiką pateikė R. Šebelskienė.
Verslininkai susirūpino
Prasta Raseinių turgaus būklė kelia rūpestį žinomiems rajono verslininkams Česlovui ir Jordanui Kenstavičiams. Jų nuomone, reikia imtis priemonių, kad turgus visiškai nesunyktų: „Turgų reikia stengtis atgaivinti, bet būtina sukurti aiškų planą. Akivaizdu, kad Raseinių turgus yra labai nepatrauklus. Atvėrę į Raseinių rajoną kelią „Vilniaus prekybai“, pabloginome sąlygas mūsų verslininkams. Juk rajone yra daug ne tik smulkių ūkininkų, bet ir nagingų amatininkų – turgus jiems yra gyvybiškai svarbi prekybos vieta.“
J.Kenstavičiaus tvirtinimu, mažame miestelyje turgus yra labai reikšminga visuomeninė vieta, kurioje vyksta ne tik prekyba.
„Nenorėčiau sutikti, kad turgų užgožė „Maxima“. Juk dabar žmones atsigrežia į natūralų, šviežią maistą. Ryškios tendencijos sugrįžti į turgų, ieškoti čia kokybiškesnio maisto: mėsos, daržovių, gaminių iš pieno.“
„Raseinių turgaus teritorija yra žmonėms patogioje vietoje, todėl jis turi būti gražus, patrauklus, mėgstamas. Protingai sutvarkytą turgaus erdvę galima pritaikyti ne tik prekybai, bet ir koncertams, visuomenio pobūdžio renginiams. Įgyvendindami tokį planą be kelių milijonų investicijų neišsiversime“, – sakė J. Kenstavičius.
Tačiau Raseinių rajono tarybos narė, poilsio ir pramogų centro „Karpynė“ vadovė Kristina Viršilienė teiginius, kad prekybos centras nustelbė turgų atmeta kaip nelogiškus: „Nenorėčiau sutikti, kad turgų užgožė „Maxima“. Juk dabar žmones atsigrežia į natūralų, šviežią maistą. Ryškios tendencijos sugrįžti į turgų, ieškoti čia kokybiškesnio maisto: mėsos, daržovių, gaminių iš pieno.“
Jomarkai nesugrįš
Tačiau R.Šebelskienė sako, kad naivu būtų tikėtis, jog įmanoma atgaivinti jomarkus ar kermošius. Bet ir ji pripažįsta, kad kapitalinis remontas Raseinių turgui būtinas.
Tačiau meras A. Mielinis skeptiškai įvertino galimybes turguje nusipirkti šviežesnio ir kokybiškesnio maisto.
„Galime nuvažiuot į didžiuosiuose miestuose esančius turgus ir pasižūrėti, kas ten yra. Ūkininką ten retai surasi. Daugiausiai yra perpardavinėtojų, pasiėmusių verslo liudijimus. Tas pats ir Raseinių turguje – išskyrus kiaules ir bulves, visa kita pardavinėja įmonės, prekiaujančios produkcija, kurią galima rasti parduotuvėje. Pačių ūkininkų yra labai mažai“, – dalijosi pastebėjimais meras.
Ūkininkų turgūs nevilioja
Tačiau rajono ūkininkai sako, kad prekyba turguje jiems nėra labai patraukli.
Rajono ūkininkai sako, kad prekyba turguje jiems nėra labai patraukli.
„Dažniausiai ūkininkai turguje pardavinėja bulves. O pieno žaliavą, daržoves iš jų superka stambios bendrovės. Nedidelius ūkelius turintys žmonės gamina grietinę, varškę, sūrius. Tai iš tiesų kokybiška, net išskirtinė produkcija, tačiau ji dažniausia pardavinėjama nuolatiniams klientams – atvežama į namus arba kartais į daugiabučių kiemus“, – tvirtino Raseinių rajone smulkų ūkį turintis ir pieno produktus nedideliais kiekiais gaminantis Kazimieras.
„Net nežinau tokių ūkininkų, kurie prekiautų turguje. Turguose dažniausiai dirba perpardavinėtojai“, – sakė Raseinių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vincentas Macijauskas.
