„Esame pasirengę tokiam pokalbiui ir ypač norime aptarti priemones, kurių Europos Sąjunga ėmėsi prieš Rusiją“, – pabrėžė S.Dankvertas. Jis priminė, jog ES nutarė iš Rusijos įsileisti tik termiškai apdorotą kiaulieną, kai prieš kelerius metus pavieniuose Rusijos regionuose buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras.
Mes laikomės priemonių ekvivalentiškumo principo, todėl nusprendėme jog gatavos produkcijos tiekimas iš ES galimas tik tokiomis pat sąlygomis, – pareiškė S.Dankvertas.
„Mes laikomės priemonių ekvivalentiškumo principo, todėl nusprendėme jog gatavos produkcijos tiekimas iš ES galimas tik tokiomis pat sąlygomis“, – pareiškė S.Dankvertas.
Anot jo, šis klausimas bus pateiktas PPO Veterinarijos ir fitosanitarijos komitetui, kuris posėdžiaus kovo 25-26 dienomis Ženevoje.
Rusijos veterinarijos tarnyba sausio pabaigoje sustabdė kiaulienos importą iš visos ES, motyvuodama tuo, kad vienoje vidaus sienų neturinčioje ES valstybėje – Lietuvoje – nustatytas kiaulių maras. Tarnybos vadovas praėjusią savaitę pareiškė nematantis perspektyvų per artimiausius du mėnesius atnaujinti kiaulienos importą iš ES.
Europos Komisija tokias Rusijos priemones pavadino neproporcingomis.
J.Milius: derybose su Rusija iki PPO neturėtume prieiti
Europos Sąjungai ir Rusijai derantis dėl kiaulienos importo draudimo, nereikėtų veltis į kraštutinumus ir prieiti iki kreipimosi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), teigia Lietuvos Veterinarijos tarnybos vadovas.Paklaustas, ar antradienį Rusijos ir Europos Sąjungos šalių atstovų susitikime Vilniuje gali būti kalbamasi dėl ES iškeltos idėjos kreiptis į PPO, Jonas Milius teigė, kad reikia susitarti, o ne imtis kraštutinumų.
„Manau, kad reikia labai diskutuoti. Aš šiandien minėjau, kad tarp ligų politikos nėra ir mes turime tikrai kolegiškai kalbėti apie esamus pavojus, kokie galimi tie pavojai. Manau, kad neturėtume prieiti iki tų kraštutinių dalykų ir susitarti su savo kolegomis, kad būtų tie dalykai įvertinti labai normaliai ir nebūtų kažkokių didelių ribojimų“, – pirmadienį LRT radijui sakė J.Milius.
Jis tikisi, kad su Rusija pavyks susitarti, kad kiaulieną būtų uždrausta įvežti tik iš tų Lietuvos rajonų, kuriuose paskelbta ekstremali situacija.
„Mes tikrai turime susitarti, kad būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip Baltarusijai. Baltarusija turėjo labiau išplitusį afrikinį kiaulių marą ir jiems, aišku, tik tam tikri rajonai buvo uždrausti. Mes tikrai kiaulių fermose to neturime ir tą situaciją kontroliuojame. Manau, kad ieškosime kelių ir rasime, kad būtų uždrausta tiktai iš tų šešių rajonų“, – teigė Veterinarijos tarnybos vadovas.
Anot jo, su Baltarusijos atstovais bus tariamasi dėl švelnesnių sankcijų lietuviškiems pašarams.
J.Miliaus teigimu, šiuo metu skaičiuojami Lietuvos nuostoliai, kurie bus pateikti Europos Komisijai.
A.Baravykas: kiaulių augintojai praranda po 120 tūkst. litų kasdien
Lietuvos kiaulių augintojai dėl Rusijos draudimo iš šalies ir visos Europos Sąjungos importuoti kiaulieną kasdien praranda 120 tūkst. litų, teigia Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos prezidentas. Pasak Algio Baravyko, nuostolius lėmė krentanti kiaulienos supirkimo kaina.„Kaip ir prognozavome, draudimas eksporto iš Europos Sąjungos į Rusiją sumažins kiaulienos kainas. Kiaulienos kaina sumažėjo apie 40 lietuviškų centų (už kilogramą – BNS), tai kiekvieną dieną kiaulių augintojai netenka 120 tūkst. litų nuo to laiko, kai kainos krito. Toliau tam tikriems ūkio subjektams, kurie eksportuodavo veislines kiaules į Rusiją, Baltarusiją, jiems užsidarė rinka keliems metams, tai šie nuostoliai skaičiuojami keletu milijonų litų“, – LRT radijui pirmadienį sakė A.Baravykas.
Pasak jo, problemų turi tie ūkiai, kurie kiaules augina rajonuose, kur dėl didelės afrikinio kiaulių maro užkrato tikimybės paskelbta ekstremali situacija.
„Taip pat yra problema, kad Lenkija atsisakė priiminėti paršiukus iš Lietuvos. Tų paršiukų yra gana nemažai, kas savaitę po 3 tūkst. ir, sakykim, ūkiai, kurie buvo įpratę juos realizuoti Lenkijoje, neturi kur jų realizuoti. ir taip pat yra didelė problema“, – teigė A.Baravykas.
Jis BNS teigė, kad paršelių Lenkija nebeperka ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.
„Šiandien kalbėjausi su latviais, tai jų pardavimai į Lenkiją taip pat užsidarė. Lenkijoje nieko oficialaus nėra paskelbta, bet kažkas neoficialaus yra, nes visi nustojo vienu metu pirkti“, – BNS sakė A.Baravykas.
Jis teigė negalintis prognozuoti, kaip kiaulienos kaina keisis ateityje. Jo teigimu, gamyba artimiausiu metu tikrai nemažės.
„Praeitą savaitę krito kaina, o kiek tai tęsis, ar laikysis tokia kaina, visiškai sunku pasakyti. Mažinimas yra toks dalykas – jeigu šiandien susėklinau paršavedę, tai jos sustabdyti neįmanoma, po 115 dienų ji atves paršiukų, tai tik tada bus galima galvoti, ar sėklinti ją vėl, ar ne. Tik tokiu būdu po kurio laiko lėtai galima sustabdyti gamybą“, – aiškino augintojų atstovas.
Pasak jo, pernai per 11 mėnesių iš Lietuvos į Muitų sąjungos valstybes išvežtos 286 veislinės kiaulės už 2,6 mln. litų, kiaulienos – 8 tūkst. tonų už 77,3 mln. litų, dešrų – 3 tūkst. tonų už 51,8 mln. litų, kitų kiaulienos gaminių – 1,8 tūkst. tonų už 25,8 mln. litų.
Per metus Lietuva parduoda apie 1 mln. kiaulių.
Tarp didžiausių kiaulių augintojų yra Danijos kapitalo „Idavang“ (buvusi „Saerimner“), „Agarė“, „Biržų bekonas“, „Dainiai“, „Sistem“, „Kontvainiai“, „Merkio agrofirma“ bei kitos bendrovės. Veislines kiaules augina 12 veislynų.
