Rusija turi visas galimybes vėl tapti pasauline žemės ūkio supervalstybe

Rusija su savo neaprėpiamais žemės ir vandens ištekliais gali tapti įtakingiausia maistą eksportuojančia valstybe pasaulyje. Tikėtina, kad ji tokia ir bus, tačiau kol kas nėra aišku, kokį maistą ji gamins – vakarietišką ar kinišką, rašo naujienų svetainė wsj.com.
Dirbama žemė Stavropolio krašte
Dirbama žemė Stavropolio krašte / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos ekonomika patiria neigiamus tiek Vakarų sankcijų Kremliui, tiek šalies vyriausybės įvesto draudimo į šalį įvežti vakarietiškus maisto produktus, padarinius.

Rusiški maisto produktai vakarietiškų nepakeitė, o šios šalies žemės ūkis toliau trypčioja vietoje. Būtent į Rusijos žemės ūkio sektorių, apie kurio potencialą šneka daugelis, krypsta JAV ir kitų šalių žemės ūkio ir maisto bendrovių žvilgsniai.

Būtent į Rusijos žemės ūkio sektorių, apie kurio potencialą šneka daugelis, krypsta JAV ir kitų šalių žemės ūkio ir maisto bendrovių žvilgsniai.

Rusijos imperija buvo didžiulė grūdų ir kiaušinių eksportuotoja į Europą jau XIX a. pab. – XX a. pr.

Vis dėlto, po žemės ūkio kolektyvizacijos ir valstiečių bado valdant Josifui Stalinui, Sovietų Sąjunga netruko tapti grūdų importuotoja.

Rusijai atkūrus rinkos ekonomiką XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, sužibo žemės ūkio sektoriaus atgimimo viltis.

Tačiau didžiuliai Rusijos žemės ir vandens ištekliai klestėjimo šalies ūkininkams neatnešė – vietinio maisto kokybė išliko žema, o produktyvumas mažas.

Pagrindinėmis priežastimis, kodėl Rusijos žemės ūkio būklė nepatenkinama nepaisant puikių gamtinių sąlygų, įvardijamos korupcija, nepakankamai apsaugotos nuosavybės teisės, mokymų ūkininkams trūkumas, menkas finansavimas ir bloga infrastruktūra.

Nepaisant to, būtina paminėti, kad per pastarąjį ketvirtį amžiaus situacija Rusijos maisto pramonėje pagerėjo. Vakarietiškų technologijų ir vadybos naudojimas bei kapitalas iš Vakarų šalių rusams padėjo užmiršti, ką reiškia eilės prie maisto produktų parduotuvių – įprastas reiškinys sovietinio režimo metais.

Šiuo metu pirkėjai Rusijoje niurzga dėl Maskvos įvesto draudimo į šalį įvežti mėsą, žuvį, vaisius, daržovės ir pieno produktus iš JAV, ES šalių, Norvegijos, Kanados ir Australijos.

Alternatyva Kinijos bendrovėms galėtų tapti JAV ir kitų šalių įmonės, galinčios investuoti Sibire, Stavropolio ir Kubanės regionuose bei Volgos baseine.

Vis dažniau pasirodo ženklų, kad siekdama spręsti žemės ūkio sektoriaus problemas Maskva dairosi į Rytus. Neseniai Kinijos bendrovė „Huae Sinban“ paskelbė apie savo planus 49 metams išnuomoti daugiau negu 113 tūkst. hektarų žemės Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Rusijos pareigūnai teigia, kad šio sandorio vertė siekia apie 448 mln. dolerių.

Alternatyva Kinijos bendrovėms galėtų tapti JAV ir kitų šalių įmonės, galinčios investuoti Sibire, Stavropolio ir Kubanės regionuose bei Volgos baseine.

Kai kurios Vakarų kompanijos jau dabar veikia Rusijos maisto gamybos sektoriuose, tačiau prisidėdamos prie pačios maisto žaliavos auginimo jos šią šalį galėtų paversti tuo, kuo ji buvo daugiau negu prieš šimtmetį – žemės ūkio supervalstybe. Tam Kremlius turi žengti vieną žingsnį – liberalizuoti rinką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų