„Nuostoliai verčia kiaulių auginimo ūkius ir toliau smarkiai mažinti gamybos apimtį. Yra ūkių, kuriems tenka stabdyti gamybą ir nutraukti veiklą. Naujų kiaulininkystės ūkių apskritai nekuriama. Rusijos rinka vis dar uždara, mūsų fermos klimpsta į vis sunkesnę krizę. Yra ir tokių ūkių, kur nebeįstengiama normaliai šerti gyvulių“, – teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Kiaulės iš Lenkijos ar Vokietijos į Rusiją vežamos per Lietuvos teritoriją. Vilkikai iš skerdyklų Rusijoje sugrįžta tuo pačiu keliu. Bet Rusija neįsileidžia Lietuvoje auginamų kiaulių – nepaisoma net fakto, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) maždaug prieš mėnesį panaikino jų eksporto draudimą.
Praėjusią savaitę Maskvoje vykusios žemės ūkio parodos „Zolotaja osen“ metu su Rusijos žemės ūkio pareigūnais susitiko VMVT atstovai. Iš Maskvos sugrįžęs VMVT vadovas Jonas Milius mėsos perdirbėjams parvežė tiktai negausius Rusijos rinkos prievaizdų pažadus. Vienas jų – kad Rusija pagaliau įsileis mėsos gaminius iš Kauno regiono įmonių. Pavyzdžiui, po kiaulių maro protrūkio Jonavos rajone į apsaugos zoną patekusi įmonė Krekenavos agrofirma iki šiol neturėjo galimybės atnaujinti gaminių eksporto į Rusiją.
Po penktadienį vykusių derybų su Rusijos fitosanitarijos ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Sergejumi Dankvertu ir kitais šios tarnybos pareigūnais VMVT vadovas dar nesukirto rankomis.
„Derybos su S.Dankvertu buvo sunkios. Juk padėtis Rusijoje įtempta. Jie nesuvaldo užkrečiamųjų ligų: ten šiuo metu plinta ir klasikinis, ir afrikinis kiaulių maras“, – neslėpė J.Milius.
Ūkininkų nežavi pasigirstantys raginimai skersti kiaules ir eksportuoti mėsą. Anot A.Baravyko, dėl didelių muitų skerdiena nebūtų paklausi Rusijos rinkoje, o ties išlikimo riba atsidūrę ūkiai neišgyventų, kol skerdienos eksportas į Rusiją įgautų pagreitį.
