„Mes esame šalis, kuri gali ir turi save išmaitinti – ir ne tik išmaitinti, bet ir eksportuoti produktus į kitas šalis“, – praėjusią savaitę pareiškė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Tačiau šis iššūkis Rusijai gali būti per didelis. Nors šalis turi daug dirbamos žemės, ji pasirinko 40 proc. maisto produkcijos importuoti.
Ūkininkams stinga D.Medvedevo entuziazmo – jie sako, kad prireiks daugybės metų ir milžiniškų investicijų, kad premjero žodžiai išsipildytų, dalis apskritai netiki, kad tai įmanoma.
Prireiks daugybės metų ir milžiniškų investicijų, kad premjero žodžiai išsipildytų, dalis apskritai netiki, kad tai įmanoma.
„Financial Times“ teigia, kad daug Rusijos problemų glūdi ilgoje ir skausmingoje šalies praeityje.
Sovietų Sąjunga taip pat mėgino produktais aprūpinti pati save, tai lydėjo tuščios parduotuvių lentynos.
Po sąjungos žlugimo dirbamos žemės plotų šalyje sumažėjo.
Kai Rusija perėjo prie kapitalizmo, verslininkai orientavosi į greitą pelną. Maža dalis ūkių sugebėjo užsidirbti investicijoms, dalis anksčiau ūkininkavusiųjų išvyko į Maskvą ieškoti darbo.
Per šį laiką Rusijos valdžia padėjo ūkiams subsidijomis ir valstybinių bankų paskolomis, 2008-2012 metais kiaulienos gamyba išaugo 60 proc, paukštienos – 36 proc.
Tačiau Maskva nenori greitai judėti į priekį, nes pernelyg išpūtus kiaulienos gamybą kris mėsos kainos.
Planų daug, bet jais niekas netiki
Vietoje to, dabar valdžia nori modernizuoti vaisių, daržovių ir pieno sektorius. Didžiausias iššūkis šioje srityje – sukurti šių gėrybių transportavimo ir saugojimo tinklą,.
Rusijos Ūkio ministerija kalba apie milžiniškos logistikos sistemos sukūrimą, tačiau niekas nesitiki, kad ji galėtų būti sukurta greitai.
Dar vienas ministerijos planas – pieno ūkius paversti kooperatyvais su bendra kontrole, logistika ir rinkodara, tačiau tai būtų galima pasiekti per 8 metus.
Valdžia nenori padėti mums išlikti, greičiau jie nori, kad išnuomotume savo žemes stambiems verslininkams.
„Labai džiaugiamės, kad valdžia pagaliau atkreipė į mus dėmesį. Klausimas ne tas, ar pavyks patenkinti pieno produktų paklausą, bet ar mes galime sukurti gyvybingą pramonę – tai ne nacionalinio pasididžiavimo, o ekonomikos klausimas“, – teigė Pieno gamintojų asociacijos vadovas Andrejus Danilenka.
Mažų fermų savininkai aiškina nejaučiantys valdžios paramos. Daržoves ir triušius auginantis Vasilijus Melničenko sako, kad negali gauti banko paskolos, o už elektrą moka daugiau nei greta esanti aliuminio gamykla.
„Valdžia nenori padėti mums išlikti, greičiau jie nori, kad išnuomotume savo žemes stambiems verslininkams, kad jie siurbtų išteklius. Tai Rusija visada ir darė: eksportavo naftą ir dujas“, – sakė jis.
