„Du mėnesiai, kai Aplinkos ministerija yra Nacionalinės žemės tarnybos steigėja, ir mes inventorizuojame procesus. Šiuo metu akivaizdu, kad Žemės saugiklių įstatymas yra neveiksnus, matome pasikėlę statistiką, kaip stambėja ūkiai, nepaisant esamų saugiklių, ir mes tiesiog garsiai pradėjome diskusiją (...) – turime palyginimus Europos Sąjungos praktiką, kaip kitur nustatomi ribojimai“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą tvirtino ministras.
Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika priekaištavo, kad ministerija siekia atsisakyti ribojimo, nors žemdirbių bendruomenės, asociacijos ir žemdirbiai nepritaria.
„Ar tai buvo kažkokių koncernų, ar lobistų įtaka ir kaip jums kilo ta mintis, nes dar prieš dvejus metus, praeitoje kadencijoje jūs labai mušėtės į krūtinę ir norėjote dar labiau sumažinti (įsigijimų ribą – BNS), kad tų didelių žemvaldžių Lietuvoje neliktų, o dabar jūsų pozicija kardinaliai pasikeitė“, – klausė K.Mažeika.
S.Gentvilas pabrėžė, kad stambios žemės ūkio bendrovės jam nedarė nei įtakos. Pasak jo, ribojimo apėjimo schemų yra labai daug.
„Šiandien apėjimo schemų yra labai labai daug. Tiesiog dedame ant stalo, einame su visomis bendruomenėmis kalbėtis ir tiesiog atvirai kalbame apie apėjimo schemas ir kaip jas sugriežtinti. Tai yra diskusijos pradžia“, – teigė S.Gentvilas.
Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė ketvirtadienį LRT laidoje pranešė, kad numatyto draudimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti ne daugiau nei 500 hektarų žemės siūloma atsisakyti. Pasak jos, tai numatančios Žemės ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymų pataisos jau pateiktos viešam svarstymui.
Pasak jos, nuo 2006 metų galiojantis ribojimas praktiškai neveikia – 2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, tuo metu 2020 metais šis skaičius išaugo bent šimtu.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas dabar numato, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Ministerija įstatymo pakeitimo projekte siūlo atsisakyti šio reikalavimo. Teigiama, jog leistinos įsigyti žemės maksimalų plotą turi lemti žemės pobūdis bei siekiamas viešasis interesas, o ne kriterijai, kurių negalima konstituciškai pagrįsti.
Jos teigimu, dabartinė tvarka tik didina administracinę naštą piliečiams, institucijoms, bet nesukuria tokios naudos, kurios buvo siekiama. Be to, nesąžiningas žmogus gali apeiti ribojimus ir valdyti didesnį kaip 500 ha žemės plotą.
