„Vakarų Europai būdingos stiprios savivaldybės, o stiprios savivaldybės negali būti be žemės. Savivaldybės tik išskirtiniais atvejais būdavo, kad turi savo žemę patikėjimo teise. Įstatymų projektu numatoma, kad savivaldybės automatine tvarka gaus visą savo miestų teritorijoje turimą žemę pačios valdyti, o kontrolę pasilieka valstybė“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.
Anot jo, kontrole užsiims Nacionalinė žemės tarnybą (NŽT), kuri bus pavaldi Aplinkos ministerijai. Be to, ateityje ji galėtų būti sujungta su Statybų inspekcija.
„Pats žemės valdymas būtų išdalintas per eilę institucijų – savivaldybės administracijos, urėdijos, kelių direkcijos, kariuomenė, energetikos įmonės“, – sakė S.Gentvilas.
„Sinchronizuojamas ir liekninamas valstybės aparatas, naikinamos besidubliuojančios funkcijos, perspektyvoje mažės valstybinių įstaigų skaičius“, – kalbėjo jis.
Ministro teigimu, ūkininkai neturėtų nerimauti, nes numatyti saugikliai, kurių reikėtų žemės ūkiui – Žemės ūkio ministerija turės atskirą patikėtinį – Žemės informacijos centrą, kuris valdys valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus, nuo kitų metų gegužės.
„Antrasis stiprus saugiklis – visi kiti patikėtiniai gauna valstybinius žemės sklypus per Vyriausybės nutarimus, o žemės ūkio sklypai bus perduodami įstatymu ŽŪM pavaldžiai įstaigai“, – sakė S.Gentvilas.
„Trečiasis saugiklis apginti ūkininkus nuo perteklinio žemės ūkio paskirties žemės keitimo, – ŽŪM prašymu sukurti saugikliai, kad negalima būtų pakeisti daugiau nei 1 proc. žemės ūkio paskirties sklypų kiekvienoje savivaldybėje per metus. Jei keičiama virš 1 proc., reikia mokėti šimtaprocentinę priemoką į valstybės ir savivaldybių biudžetus, tuo būdų šiek tiek amortizuojama spekuliacija ir derlingos žemės praradimai kitoms paskirtims“, – teigė ministras.
Anor jo, reforma turėtų efektyvinti žemės valdymą, pagreitinti žemės procesus savivaldybėse, panaikinti perteklines procedūras, pagerinti kontrolę.
