„Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ sako, kad gana peticijų. Mes pradedam kiekvieną pirmadienį, šįkart pradėsim nuo Vilniaus, su žaliom liemenėm eiti į masinius streikus visoje šalies teritorijoje. Tai yra kalbėsim su žmonėmis Šiauliuose, Varėnoje, Kretingoje, sakysime žmonėms, kaip yra kertami miškai, kokia iš tikrųjų yra situacija ir kodėl gamtą taip valdžia niokoja“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.
„Mes esame, sakau tikrai atvirai, bejėgiai. Ir be visuomenės pagalbos mes jų nesame pajėgūs išspręsti (...). Kviečiame, kad žmonės parodytų, jog jų balsas turi būti girdimas šioje valstybėje“, – sakė G.Kniukšta.
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kitą savaitę žada susitikti su sajūdžio „Už Lietuvos miškus“, ketinančio mitinguoti prieš padidintas miškų kirtimo normas, atstovais ir aptarti miškų kirtimų problemą.
„Vienas iš mano prioritetinių darbų yra surasti balansą tarp miško panaudojimo tenkinant visuomenės ir pramonės poreikius“, – BNS antradienį teigė ministras.
„Žaliavinės medienos eksportas yra tiesioginė žala gamtai“, – pridūrė K.Mažeika. Pasak jo, prioritetas būtų teikiamas visuomenės poreikiams.
K.Mažeikos teigimu, sprendimai dėl miškų kirtimų turi būti priimti dalyvaujant visuomenininkams, mokslininkams, miškų tarnybos specialistams.
Pernai kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų.
Vyriausybė pernai padidino miškų kirtimo normas, jos galioja nuo šių metų iki 2023–ųjų ir bus 11 850 hektarų arba didesnės 6 proc. negu 2014–2018 metais, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.
Aplinkos ministerija pernai lapkritį pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.
Visuomenininkai Aplinkos ministerijos siūlymus vadina kosmetiniais, apimančiais labai mažą saugomų teritorijų dalį, be to, nežinia, kada jie bus įteisinti.
