Žūklės naujienos „Facebook“ tinkle (junkis, spausk „like“).
Nors lietuviai suvalgo vis daugiau žuvies ir jos produktų – per metus vienam gyventojui tenka apie 13,5 kg žuvies, – vis dėlto tai beveik triskart mažiau nei tenka islandui.
Žvejai taip pat pastebėjo, kad lietuviai vis dažniau nori valgyti Baltijos jūroje sugautą žuvį, bet kas iš to, jei tos žuvies nėra kuo gaudyti.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Žvejybiniai laivai vis daugiau dienų praleidžia krante. |
„Laukiame gerų orų. Patys matote – už lango vėjas ūžia“, – atsiduso žvejybinės įmonės savininkas Edmondas Narbutas, valdantis keturis laivus. Jau kelias dienas jo laivai supasi prišvartuoti Mažųjų laivų uoste ir laukia, kada galės išeiti į jūrą.
„Žuvies ir taip stipriai sumažėję, o kai turime tiek mažai laiko žvejybai – vis sunkiau surasti menkių“, – apgailestavo pašnekovas.
Kol jūroje siaučia vėjai, žvejai krante ruošia laivus techninei apžiūrai. Reikalavimai žvejybiniams laivams vis griežtėja, tenka vis daugiau jėgų ir pinigų skirti, kad seni laivai tiktų plaukti į jūrą.
Seniausias E.Narbuto laivas statytas 1968 metais, naujausias statytas 1976 metais. Klaipėdiečio įmonė liko vienintelė, menkes dar gaudanti tinklais, visos kitos – tralais.
„Nors esame pavaldūs Žemės ūkio ministerijai, mes iš jos gavome apskritą nulį. Kitaip nei ūkininkai, kurie gauna paramą naujai technikai įsigyti“, – skėsteli rankomis E.Narbutas.
Neteks milijonų
Trečius metus iš eilės Lietuvos žvejai gali neišgaudyti jiems suteiktos menkių kvotos. Baltijos jūroje žuvies pagaunama vis mažiau: 2009-aisiais laimikis siekė 26,7 tūkst. tonos, pernai – beveik 16 tūkst. t.
Žuvininkystės tarnybos duomenys primena, kad šių metų lapkričio 5 dieną buvo išgaudyta vos 44 proc. menkių kvotos. Praėjusių metų lapkritį žvejybai buvo tinkamos tik 11 dienų, gruodį – vos viena diena.
„Nuo kitų metų ims galioti naujos kvotų skirstymo taisyklės. Skirtumas tas, kad nuo šiol jos bus ilgalaikės ir skiriamos dešimčiai metų. Taip žvejams bus lengviau planuoti savo veiklą“, – tikina Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.
„Gali būti, kad šiais metais nepagausime apie 2 tūkst. tonų menkės. Ką tai reiškia Lietuvos ekonomikai? Tai reiškia, kad bus negauta apie 10 mln. Lt. Toms 32 žvejybos įmonėms tai yra dideli pinigai, kurie galbūt leistų pagerinti laivyną, kasmet vis prastėjantį, įsigyti naujų įrankių, steigti naujas darbo vietas“, – savaitraščiui sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. /Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila |
Jis jau pavargo įtikinėti valdininkus, kad Lietuvos žvejams reikia kuo skubiau ieškoti paramos, kitaip jūrinė valstybė liks be savo laivų ir be žuvies.
Per ketverius metus taip ir nepavyko gauti paramos laivų varikliams atnaujinti. „Mūsų varikliai yra maždaug 225 kW galios, o nauji Skandinavijos šalių laivai būna ir su 1000 kW galios varikliais. ES sutinka teikti paramą varikliams atnaujinti tik tuo atveju, jei jų galingumas bus sumažintas iki 20 proc. Mums tai būtų pragaištis, nes ir dabar laivai net ir pučiant 10 m per sekundę vėjui negali išplaukti į jūrą“, – aiškino A.Bargaila.
Neturi ką parduoti
Apie 70 proc. pagautų Baltijos jūros menkių žvejai privalo parduoti per Žuvininkystės produktų aukcioną. Menkių supirkimo kaina svyruoja nuo 4,7 iki 5,2 Lt už kilogramą.
„Poreikis yra gerokai didesnis nei mes galime pasiūlyti žuvies. Žvejai metų pradžioje labiausiai gaudė brėtlingius, arba kaip kiti vadina – šprotus, o išgaudyti suteiktas menkių kvotas tikėjosi vėliau. Tačiau, patys matote, kokie orai, o mūsų laivai per silpni, kad galėtų plaukti siaučiant tokiam vėjui“, – sakė aukciono vadovas Mindaugas Kokoška.
Apie 15 proc. žuvies iš aukciono patenka į turgavietes, nedidelę dalį nuperka smulkiosios žuvies perdirbimo įmonės. Nemažai žuvies iš aukciono išsiveža Latvijos bei Lenkijos kompanijos.
Tiesa, žvejai turi ir kitą priežastį neparduoti žuvies aukcione – jiems labiau apsimoka bendrauti su supirkėjais be tarpininkų.
„Atiduodami žuvį aukcionui, mes apie 3 proc. jos vertės turime skirti pačiam aukcionui. Supirkėjai aukcionui atiduoda dar 3 proc. žuvies vertės“, – skaičiavo E.Narbutas.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Žvejybiniai laivai vis dažniau stovi krante nei išplaukia žūklauti. |
A.Bargailos teigimu, tik maždaug ketvirtadalis Lietuvos žvejų pagautos menkės lieka mūsų šalyje.
„Dar ne taip seniai Lietuvoje likdavo vos dešimtadalis pagautos menkės. Tačiau esame įsitikinę, kad ateityje lietuviai suvalgys vis daugiau mūsų žvejų sugautos žuvies“, – vylėsi A.Bargaila.
Lietuvos vartotojams pateikiamos beveik visos pagautos plekšnės, o štai brėtlingiai dažnai į krantą net nekraunami. Didžioji dalis smulkiosios žuvelės išgabenama į Daniją, kur perdirbama į miltus lašišoms, gyvuliams šerti.
„Beveik niekas čia šprotų nesuperka, neturime tokių gamyklų, kaip Latvijoje, kurios galėtų gaminti konservus“, – tikino A.Bargaila.
Okupacijos metais veikusio konservų fabriko Klaipėdos uoste jau nė ženklo nelikę – prieš kelerius metus sugriuvo ir vaiduokliu tapęs pastatas.
Savos žuvies nelieka
Orai labai svarbūs ne tik žvejams, bet ir žuvies perdirbėjams. Bendrovės „Fishlita“ vadovas Žilvinas Šileris mažiausiai tris kartus per dieną tikrina orų prognozių svetainę – gal kartais žvejams pavyks išplaukti.
„Šiemet kėlėme sau didesnius planus. Jau lapkritis, o neperdirbome 40 proc. planuotos perdirbti žuvies. Esame visiškai priklausomi nuo žvejų sėkmės. Jei nesiseka jiems, nesiseka ir mums“, – aiškino Ž.Šileris.
Lietuvos žvejų pagautas menkes per aukcioną nupirkę šios bendrovės perdirbėjai jas išpjaustinėja iki filė ir atšaldę eksportuoja. „Lietuvoje lieka gal kokia tūkstantoji mūsų produkcijos dalis. Tai toks nereikšmingas kiekis, kad apie jį net neverta kalbėti. Manome, kad mūsų šalies gyventojų poreikius visiškai patenkina turgavietės ir prekybininkai prie prekybos centrų“, – teigė „Fishlitos“ vadovas.
Ši bendrovė su įmone „Baltijos delikatesai“ iš Palangos dalijasi šprotų bei strimelių konservų gamyba. Paradoksas, tačiau smulkiąsias žuveles tenka supirkti iš latvių, nes Lietuvos žvejams vertingiau savo laimikį parduoti danams, kad šie jį sumaltų į pašarus gyvuliams.
„Žinoma, mes prioritetą teiktume lietuvių laimikiui, tačiau jų nesudominome“, – apgailestavo Ž.Šileris. Anot jo, nelengva konkuruoti ir su latvių pagamintais šprotų konservais. Kaimyninėje šalyje yra senos šių konservų gamybos tradicijos, o ir perdirbėjų ten – dešimteriopai daugiau.
Naujų fabrikų rinkos – užsienyje
Viena stambiausių Lietuvoje žuvies perdirbėjų „Vičiūnai Group“ šalies rinkai palieka tik apie 15 proc. pagamintos produkcijos. Visa kita eksportuojama į ES valstybes, Aziją. Bandoma užmegzti prekybinius santykius ir su Pietų Amerikos, Afrikos šalimis.
Žuvies produktus gamina šešios „Vičiūnai Group“ bendrovės. Trys fabrikai veikia Plungėje, trys – svetur: Tilžėje (Sovietskas, Rusija), Estijoje ir Ispanijoje.
Iš viso šios grupės „krepšelį“ sudaro apie 3 tūkst. pavadinimų gaminių. Per metus pagaminama apie 120 tūkst. tonų maisto produktų.
Didžiausią dalį žuvies gaminiams bendrovė importuoja. Silkės, skumbrės ir lašišos dažniausiai perkamos iš Norvegijos, Islandijos, o šaldyta žuvis – iš viso pasaulio. Ketinama Kūčioms jau pasiūlyti ir žuvies iš Naujosios Zelandijos.
Iš Lietuvos žvejų „Vičiūnai Group“ perka strimelių, šprotų ir menkių. Anot bendrovės Komunikacijos direktorės Aldonos Grinienės, Baltijos jūroje sugautos žuvies kiekis ir asortimentas smarkiai padidės, kai bendrovė kitąmet baigs statyti naują fabriką. Planuojama, kad jam bus tiekiama lietuvių, latvių ir estų žvejų sugauta žuvis.
Į naująjį fabriką Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje „Vičiūnai Group“ planuoja investuoti apie 37 mln. Lt, čia bus sukurta apie 200 darbo vietų. Per mėnesį ketinama perdirbti 1000 t žuvies.
Bendrovės atstovai pastebi, kad per dešimtmetį Lietuvoje gerokai išaugo lašišos ir lašišos produktų vartojimas. Lietuviai vis dažniau atranda jūros gėrybes, ypač krevetes. Tačiau populiariausia tebėra silkė. Daugelyje ES šalių, skirtingai nei Lietuvoje, silkės iš viso nevalgomos, o jei valgomos – tai tik marinuotos ar rūgščios.
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje kitąmet taip pat ketinama atidaryti naują žuvies perdirbimo įmonę. Rusijos kapitalo bendrovė „Vesvela“ čia planuoja gaminti menkių filė bei žuvies faršą ir eksportuoti tai į Vakarų Europą. Per metus ketinama perdirbti apie 8000 t žaliavų. Čia žadama sukurti apie 110 naujų darbo vietų.
„Manome, kad žuvies paklausa Europoje didės. Šiuo metu itin plečiasi nekaloringo maisto rinka, tad labiausiai vertinamos šiame regione žuvies poreikis turėtų didėti“, – prognozuoja „Vesvela“ direktorius Aleksandras Grochotovas.
ES paramos naujiems laivams nebus
Lietuvai šiemet vėl nepavyko išsiderėti ES paramos laivynui atnaujinti. ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai susitarė dėl 2014–2020 m. Europos žuvininkystės fondo. Numatyta, kad parama bus tiekiama inovacijoms diegti, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimui, jaunų žvejų verslo pradžiai, uostams ir iškrovimo vietoms plėtoti, laivų laikinam ar visiškam laivų veiklos nutraukimui, variklių modernizavimui.
Lietuva buvo viena iš keturių ES valstybių, nepritarusių bendram požiūriui. Lietuvos atstovai pasigedo priemonių, kuriomis būtų galima remti žvejybos laivų atnaujinimą. Lietuva kartu su Slovėnija ir Belgija buvo parengusios laivyno atnaujinimo projektą, jį palaikė ir Malta, Latvija, Portugalija, tačiau kitos ES šalys tam nepritarė.
Europos Komisija mano, kad žvejybos laivyno atnaujinimas nesuderinamas su tausios žvejybos ir žvejybinių pajėgumų subalansavimo tikslais.
„Greenpeace“: žuvies pagaunama per daug
Mokslininkai ne vienerius metus kalba, kad jei žvejybos mastai ir toliau liks tokie pat, po poros dešimtmečių kai kurių žuvų rūšių tiesiog nebeliks.
„Greenpeace“ organizacijos biure Briuselyje dirbanti ES vandenynų politikos direktorė Saskia Richartz teigia, kad žuvies sugavimo perviršis yra globali problema, ypač aštri ji yra Europoje.
„Žvelgiant pasauliniu mastu Europoje yra daugiausia žvejybos plotų, kuriuose viršijamos kvotos. Viduržemio jūroje net 60-70 proc., o kai kurių rūšių ir 80 proc. žuvų yra pagaunama viršijant kvotas. Taigi vos 20 proc. laimikio sugaunama paisant normų. Kai kurių rūšių žuvų jau sunku aptikti, pavyzdžiui, tam tikros rūšies tuno, ryklių, net ir giliavandenių žuvų“, – pasakojo S.Richartz. Anot žinovės, Europos valstybės pamažu kvotas mažina, jos
artėja prie mokslininkų siūlomų kiekių, tačiau vis dar yra gerokai per didelės.
Maži laiveliai – draugiškesni
Šiaurės ir Baltijos jūrose vis dar leidžiama sugauti daug didesnes menkių kvotas nei rekomenduoja mokslininkai.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Saskia Richartz |
„Daugelį metų mokslininkai ragino nebežvejoti Šiaurės jūroje. Jei ir toliau bus žvejojama dabartiniais tempais, po 20–25 metų kai kurių žuvies rūšių išvis nebeliks. Žinoma, jei žuvies mažės, natūraliai sumažės ir žvejybos apimtys, nes kai kurių rūšių tiesiog ekonomiškai nebevertės vykti gaudyti. Per pastaruosius metus 30 proc.
žvejų neteko darbo, nes nebėra tiek žuvies ir vis daugiau jų kovoja dėl laimikio“, – pastebėjo S.Richartz.
Jos teigimu, šalių vyriausybės padarė klaidą sunaikindamos smulkųjį žvejybos sektorių. Mažieji laivai yra draugiškesni aplinkai ir sugauna mažiau žuvies.
Ji priminė su Lietuvos vėliava plaukiojusį didelį laivą „FV Margiris“, kurį vasarą atakavę „Greenpeace“ aktyvistai apraizgė sraigtą grandinėmis ir sutrukdė laivui laiku išplaukti į Australiją.
Atakos priežastis – laivas jau ilgą laiką nepaiso žvejybos kvotų.
Ties Senegalu metų pradžioje buvo aptikti dar du nelegaliai žuvis gaudę laivai. S.Richartz teigimu, kitąmet Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, tad galės įsijungti į diskusijas dėl žvejybos reformų.
„Kol kas Lietuvos pozicija dėl žvejybinių problemų labai skurdi“, – sakė moteris.
Valgyti reikia atsakingai
Pasak S.Richartz, kiekvienas žmogus gali prisidėti, kad žuvis iš vandenynų neišnyktų. Pagelbėti gali net ir tos šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros, pavyzdžiui, Čekija.
„Dauguma valgome žuvį, aš, žinoma, ne, – kalbėjo vegetarišką mitybą propaguojanti moteris. – Patariu kiekvienam pirkėjui klausti, iš kur atkeliavo žuvis, kaip ji sugauta. Svarbu, kad ji būtų pagauta vietinių žvejų, vietiniuose vandenyse, būtų šviežia. Turime valgyti ją atsakingiau.
Labai daug žuvies išmetama jai net nepasiekus vartotojo. Žvejai ją išmeta per bortą vien dėl to, kad pagavo ne tokios rūšies, kokios norėjo. Turime valgyti geriau mažiau, tačiau geros žuvies.“
