Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti dar vieną (šįkart – Žemės ūkio ministerijos parengtą) įstatymo projektą, kuris neva panaikins galimybę spekuliuoti žeme.
15min.lt jau rašė apie kelis Seime svarstomus įstatymų projektus, kurie, tikėtina, tik paskatins spekuliacijas ir apsunkins ne tiek į Lietuvą nesiveržiančių užsieniečių, bet emigrantų ar, pavyzdžiui, žemę dovanų gaunančių asmenų dalią.
Tik iki 10 hektarų žemės – ploto, užtenkančio išlaikyti vos 5 karvėms – perkantys lietuviai ar užsieniečiai niekam nieko įrodinėti neturės.
Tiems, kas Lietuvoje norės įsigyti daugiau nei 10 hektarų žemės, reikės eiti ilgus biurokratinius kelius – įrodyti, kad moka lietuvių kalbą, trejus metus gyvena ir dirba žemę Lietuvoje, yra profesionalūs ūkininkai, gyvena prie pat valdų, kurias ketina įsigyti, daugiau nei pusę pajamų gauna iš ūkininkavimo.
Tuo metu tiems, kas Lietuvoje norės įsigyti daugiau nei 10 hektarų žemės, reikės eiti ilgus biurokratinius kelius – įrodyti, kad moka lietuvių kalbą, trejus metus gyvena ir dirba žemę Lietuvoje, yra profesionalūs ūkininkai, gyvena prie pat valdų, kurias ketina įsigyti, daugiau nei pusę pajamų gauna iš ūkininkavimo.
Be to, pirkdami žemę, žemės pirkimo–pardavimo sutartyje asmenys privalės nurodyti, kad įsipareigoja ją dirbti ne mažiau nei 5 metus.
Tokios nuostatos emigrantams užkirs kelią ūkininkauti Lietuvoje. Tačiau daug vargo patirs ir žemės turinčios šeimos. Pavyzdžiui, tėvas negalės sūnui padovanoti net ir 5 hektarų sklypo, jeigu sūnus neįrodys, kad yra profesionalus ūkininkas, mokantis lietuviškai ir į dovanojamą žemę jau įleidęs šaknis.
Jokių dovanų
Jeigu jūsų mama sugalvos jums padovanoti daugiau nei 5 hektarus žemės ar per 25 proc. akcijų žemę valdančios įmonės, taip pat, kaip ir užsienietis, turėsite įrodyti savo lojalumą Lietuvai. Priešingu atveju neteksite galimybės gauti dovanų.
„Šiurkščiai kalbant, mama iš pradžių turi numirti“, – saugiklius kritikavo Bronius Juozaitis. Jam motina nori padovanoti žemės. Tačiau B.Juozaitis nėra ūkininkas, gyvena ne Kauno rajone, kur įsikūrusi jo mama ir yra dovanojama žemė, o Klaipėdos rajone, todėl dovanų iš mamos žemės gauti negalės.
Kaip būna paprastai gyvenime? Žmogus sulaukia tam tikro amžiaus ir perrašo savo turtą vaikams, kad jiems po to nereikėtų lakstyti per notarus. Tai yra užkertama, – sakė B.Juozaitis.
„Vaikams jokia išimtis nepadaryta.(...) Aš nesu ūkininkas, nesu tris pastaruosius metus dirbęs žemės, gyvenu nei tame, nei gretimame rajone. Kaip būna paprastai gyvenime? Žmogus sulaukia tam tikro amžiaus ir perrašo savo turtą vaikams, kad jiems po to nereikėtų lakstyti per notarus. Tai yra užkertama“, – pasakojo vyras.
Pasak jo, visi lietuviai avansu yra padaromi nusikaltėliais, tik ir ieškančiais, kokiais būdais apgauti Lietuvą.
Žemę be didesnių biurokratinių kliūčių bus galima dalintis tik testamentais – žemės saugiklių įstatymo projektuose numatyti apribojimai paveldimai žemei negalios. Daugiau nei 10 hektarų žemės Lietuvoje galėsite paveldėti ir nemokėdami lietuvių kalbos, negyvendami ir neūkininkaudami Lietuvoje.
Ūkininkai ir ekonomistai skaito Seime ir Žemės ūkio ministerijoje parengtus projektus ir netiki savo akimis – gal suklydo?
Šešėlyje laukia spekuliantai?
Kęstutis Juščius, ūkininkas, bendrovės „Baltic Champs Group“, tapusios pagrindiniu „Agrowill“ akcininku, savininkas, apie Seime svarstomus įstatymo projektus kalba emocingai. Nors įstatymai buvo rengti siekiant sustabdyti spekuliacijas žeme, pasak jo, jie spekuliacijas tik paskatins.
K.Juščiaus teigimu, parduoti žemę dabar trunka 2,5–3 mėnesius, o žmonės sprendimą dažniausiai priima paskutinę akimirką, kai pinigų reikia žūtbūt.
Juridiniai asmenys šiuo metu Lietuvoje turi tik per 5 proc. žemės. Įstatymas nukreiptas prieš juos, nors jie pagamina 40 proc. gyvulininkystės produkcijos, – sakė K.Juščius.
„Trukdžius siūlo tie, kurie turi kapšus pinigų, ir jie norėtų, kad būtų kuo mažiau tą žemę perkančių, kad jie patys galėtų pigiai ją susipirkti. Ir tada atsiras spekuliantų aplink juos, kurie duos jiems pinigų į kišenę, paprašys parašyti įgaliojimą. Jiems įkris pinigų mažiau, negu gautų skaidrioje rinkoje. Įstatymai kuriami būtent spekuliantų naudai. Spekuliantams bus rojus. Kuo daugiau trukdžių, tuo didesnė juodoji rinka“, – sakė verslininkas.
Anot K.Juščiaus, jeigu tokie saugikliai bus priimti, sąžiningoms ir skaidrioms įmonėms dirbti bus tik sunkiau: „Viskas nukreipta prieš tas įmones, kurios, pavyzdžiui, norėtų nusipirkti dalį tos žemės, kurią dirba. Juridiniai asmenys šiuo metu Lietuvoje turi tik per 5 proc. žemės. Įstatymas nukreiptas prieš juos, nors jie pagamina 40 proc. gyvulininkystės produkcijos.“
Tuo metu B.Juozaitis pastebėjo, kad sustos miestų plėtra – verslininkai, norintys pirkti žemę, pavyzdžiui, logistikos sandėliams, negalės to padaryti, nes yra ne ūkininkai.
„NT vystytojai – verslininkai, kurie nuperka žemės iš žmonių, stato komercinį objektą, logistikos sandėlius, tai pagal šitą įstatymą nė vienas verslininkas negalės nusipirkti žemės papildomai. 10 hektarų yra labai nedaug vystytojui. Jis jau atsiremia į tuos įstatymus – jis ne ūkininkas, jis negali pirkti žemės. Taip stabdys miestų plėtrą“, – sakė B.Juozaitis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnioji specialistė Austėja Kazlauskytė yra įsitikinusi, kad įstatymai dar bus taisomi, nes juose – labai daug spragų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnioji specialistė Austėja Kazlauskytė yra įsitikinusi, kad įstatymai dar bus taisomi, nes juose – labai daug spragų.
„Situacijos ūkininkai neperdeda. Įstatymas labai nenaudingas tiems, kurie norėtų pradėti ūkininkauti, nes jie jau turi būti ūkininkai. Apribojimai didžiuliai dar ir dėl to, kad, įsigyjant žemę, reikės gauti savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. Tai reiškia, kad žemės sandorius tvirtins valdžios pareigūnai ir tai yra dar vienas apribojimas, kuris trukdys žemės rinkai vystytis“, – sakė ekspertė.
Įmonių akcininkams – netikėti pančiai
Lojalumą Lietuvai turės įrodyti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Įmonių akcininkai bus prilyginami žemės savininkams, todėl, kai įmonė įsipareigos dirbti žemę 5 metus nuo jos įsigijimo, tokią naštą ant pečių užsikraus ir įmonių akcininkai.
Vadinasi, jie bent penkerius metus negalės parduoti savo akcijų.
„Gauname situaciją, kuomet akcininkas turi atitikti visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ir fizinis arba juridinis asmuo. Tai yra, dirbti tą žemės plotą, kurį nusipirko. Tai gauname tokią neįmanomą situaciją, kai žemės plotą yra įsipareigojusi dirbti ir įmonė, ir tos įmonės akcininkai. Klausėme to ir Seimo komitete, bet Seimo nariai negalėjo atsakyti, nes tai yra neapsižiūrėjimas, nesupratimas situacijos ir parodymas, kad įstatymas, kuris buvo rengiamas skubos tvarka, dar nėra išbaigtas“, – sakė A.Kazlauskytė.
Ji įsitikusi, kad įstatymai buvo rengti labai skubotai, todėl greičiausiai dar bus taisomi.
Skubėjimą įžvelgė ir K.Juščius, sakantis, kad, net ir patvirtinus tokius saugiklius kada nors jie bus panaikinti, nes nė vienoje Europos valstybėje nieko panašaus nėra.
„Viskas vyksta kaip „Rūgpienių kaime“. Visi parašo nuo savęs po sakinį. O kaip reikės gyventi? Misija neįmanoma. Kaip gyvens valstybė, tas nieko nebedomina“, – kalbėjo jis.
