Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Žemės įstatymo pataisas: už balsavo 80, prieš nebuvo, o susilaikė aštuoni.
Naujas valstybinės žemės naudojimo modelis veiks nuo kitų metų liepos 1 dienos, o nuostata dėl to, kad informacija apie laisvus sklypus ir nuomos sutarčių pasibaigimą būtų gaunama naudojantis Žemės informacine sistema – nuo 2025 metų sausio.
Ne miestų ir miestelių teritorijose esantys laisvi valstybinės žemės sklypai ir sklypai, kurių nuomos ar panaudos sutartis baigiasi, bus įtraukti į investicijų projektams rezervuotų sklypų sąrašą, jeigu jie atitiktų tam tikrus kriterijus.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra įspėjusi, kad valstybinės žemės rezervavimo kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami, o dalis jų gali būti pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų nuomone arba prielaidomis.
STT teigimu, projektas sudaro sąlygas nepagrįstai rezervuoti sklypus, kurių skaičius neribojamas, o jų infrastruktūros įrengimui skirtos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai.
Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų. Iki 10 ha sklypų reikėtų apie 30, iki 20 ha – apie 15, o iki 50 ha – 11.
Ministerija sako, kad Lietuva jau prarado 20 investuotojų, nes nebuvo jų poreikius atitinkančių sklypų. Dėl to negauta 1,2 mlrd. eurų investicijų, neįdarbinta 5 tūkst. žmonių.