Per Seimo komitetus keliauja žemės įsigijimo saugiklių įstatymai. Jie numato griežtus reikalavimus žemės pirkėjui. Kiekvienas, perkantis daugiau nei 10 hektarų žemės, turi bent trejus metus gyventi ir ūkininkauti Lietuvoje, mokėti lietuvių kalbą, gyventi netoli savo dirbamos žemės, turėti ūkininkavimui reikalingų žinių, įsipareigoti dirbti žemę penkerius metus ir pan.
Tačiau Seimas yra linkęs šventinti šiuos reikalavimus. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas – trečiadienį nusprendė, kad kai kurie reikalavimai yra per griežti. Pavyzdžiui, komiteto parlamentarai nutarė, kad lietuvių kalba asmeniui, perkančiam žemę, yra nebūtina.
Be to, jie nepritaria ir nuostatai, kad asmuo gali pirkti žemę tik toje savivaldybėje, kurioje gyvena, arba su ja besiribojančiose savivaldybėse. Pasak specialistų, tokia nuostata prieštarauja Europos Sąjungos teisei – neatitinka ES laisvo kapitalo ir asmenų judėjimo principo. Kaimo reikalų komitetas nusprendė, kad kitus reikalavimus atitinkantys asmenys galės žemę pirkti visoje Lietuvoje.
Siūlo naujų saugiklių
Tiesa, atsisakydamas vienų, Kaimo reikalų komitetas siūlo įvesti kitus saugiklius. Pavyzdžiui, siūloma visiškai uždrausti pardavinėti valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę. Galėtų būti užbaigti tik jau pradėti procesai.
Be to, parlamentarai siūlo sugriežtinti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: vietoj 1 metų iki 3 metų ilginamas laikas jiems vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas.
Žemę perkančiam asmeniui numatoma prievolė penkerius metus dirbti žemę, kurios metines apimtis vienam hektarui turėtų nustatyti Žemės ūkio ministerija. Už veiklos nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė.
Taip pat siūloma sugriežtinti susijusių asmenų apibrėžimą. Asmuo (fizinis ar juridinis) būtų laikomas susijusiu su kitu juridiniu asmeniu, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus asmenis) valdo daugiau kaip 25 (vietoj galiojančių 50-ies) procentus balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime,
Nors Lietuvos savivaldybių asociacija tam prieštarauja, Kaimo reikalų komitetas siūlo savivaldą įtraukti į žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą: norintis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės asmuo turės gauti savivaldybės pagal žemės buvimo vietą tarybos sudarytos komisijos leidimą pirkti tokią žemę.
Žemę perkančiam asmeniui numatoma prievolė penkerius metus dirbti žemę, kurios metines apimtis vienam hektarui turėtų nustatyti Žemės ūkio ministerija. Už veiklos nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė.
Be to, siekiant suaktyvinti valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ veiklą, siūloma leisti jai įstatyme nustatytais atvejais žemės ūkio paskirties žemę nuomoti, perimant nuomotojo teises ir pareigas, be aukciono asmeniui, teisėtai naudojusiam ją iki jos perėjimo valstybės nuosavybėn.
Daugiau apie Seime svarstomus žemės įsigijimo saugiklius skaitykite kitose 15min.lt publikacijose:
Didelis Lietuvos kolchozas: žemė – ir visų, ir niekieno
Seimas atiduoda žemę kurmiams: jos įsigyti negalės ne tik užsieniečiai, bet ir tikri lietuviai