Už tokias Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, o susilaikė 26.
„Kažkoks absurdas. Valstybei priklausys keli procentai ir valdys su pagrindiniu savininku tą žemę“, – piktinosi Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma.
Tuo metu Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius pareiškė, kad perteklinės žemės nebus daug: „Nebus masiniai atvejai, o bus tik vienetai.“
Pasak K.Starkevičiaus, dabar Lietuvoje auginama 250 tūkst. karvių.
Įstatymas dabar numato, kad ūkininkas ar susiję asmenys Lietuvoje gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha žemės, išskyrus atvejus, jei dirbama žemė įsigyjama gyvulininkystei ir reikalinga auginti pašarus.
Pagal naujas pataisas ūkininkas per tris mėnesius privalės apie gyvulių skaičiaus sumažėjimą informuoti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Pastaroji per 20 darbo dienų turės pateikti siūlymą dėl žemės įsigijimo.
Jeigu ūkininkas ar įmonė nesutiks parduoti žemę valstybei, NŽT galėtų kreiptis į teismą dėl jos perdavimo valstybei.
500 ha ploto ribą viršijantį sklypą valstybė turės išpirkti už jo įsigijimo kainą, o jei ji bus didesnė už vidutinę rinkoje, ji būtų išperkama už vidutinę rinkos vertę.
Pataisos be kita ko numato, kad kilus įtarimams, jog žemės savininkas neteisėtai įsigijo daugiau kaip 500 ha, NŽT galėtų tokius sandorius patikrinti. Nustačius pažeidimus, ribą viršijančią sklypo dalį valstybė išpirktų, o jei ji būtų per maža naujam sklypui suformuoti (iki 0,10 ha), valstybė galėtų įsigyti visą sklypą arba taptų jo bendraturte.
