Už tai, kad įstatymo projektas būtų priimtas svarstyti, balsavo 73 Seimo narių, prieš – 20, susilaikė – 30.
Įstatymo pakeitimas bus svarstomas pagrindiniame Kaimo reikalų komitete ir papildomuose Biudžeto ir finansų komitete (BFK), kurio pirmininkas Mykolas Majauskas ir registravo įstatymo pakeitimus bei Ekonomikos komitete. Šį teisės nutarimą savo parašais parėmė dar 35 įvairių partijų politikai – tiek priklausantys valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai.
Kartu Seimas paprašė, kad Vyriausybė pateiktų savo išvadą. Projektą ketinama svarstyti rudens sesijoje.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagrindinė tiesioginė ES išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus.
PLAČIAU SKAITYKITE: Imsis stambiųjų žemvaldžių: tiesioginėms ES išmokoms sieks įvesti lubas – „Agrokoncernas“, „Auga Group“ ir kiti netektų milijonų
Anot M.Majausko, ES teikiama parama yra ypač svarbi žemės ūkio gyvybingumui, tačiau didžioji pinigų dalis atitenka stambiesiems žemvaldžiams ir didelėms žemės ūkio grupėms. Jo nuomone, parama yra nepakankamai diferencijuota ir galiojančios išimtys apriboja reikiamą paramą smulkiam bei vidutiniam ūkiui.
„Tokia situacija kuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kai dešimtys tūkstančių hektarų žemės asmeniškai, per giminaičius ar susijusius juridinius asmenis valdantys gauna reikšmingą ES paramą, kuri galėtų būti skirta nedidelių ūkių paramai ir kaimo plėtrai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
Seimo salėje – aštrūs komentarai
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Seime Rita Tamašunienė tikino, kad stambūs ūkiai atsirado dėl Lietuvos politikos.
„Situaciją pradedame taisyti tuomet, kai tie ūkiai susikūrė ir pakankamai gerai veikia. Lubas nustato visiems, nors Europos Sąjunga, pati rekomenduodama tas lubas, netaiko vienodos išmokų sistemos, Lietuvos ūkininkai vis dar gauna mažesnes išmokas negu kitų ES valstybių. Kokios valstybės nusprendė lubas įvesti? Ar iš tikrųjų bus tas efektas, nes buvęs žemės ūkio ministras skaičiuoja, kad tai bus 2–3 mln. eurų. Ar pagalvojote, koks tai bus finansinis efektas? Ar nebuvo kitokio būdo iš Karbauskio atimti išmokas?“ – klausė ji.
Pasak M.Majausko, Europos Vadovų Taryba šiuo metu kalba apie dar žemesnes „lubas“ – nuo 150 tūkst. nuleisti iki 100 tūkst. eurų. O šiuo metu mūsų šalyje nėra taikoma jokių „lubų“ išmokoms.
„Tuo tarpu Europos Sąjunga diskutuoja apie labai griežtą ir dar žemesnį reikalavimą siekiant, kad pinigai nukeliautų ten, kur jie ir turi nukeliauti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad buvusios valdžios priimti sprendimai leido stambiems ūkiams juos išskaidyti bei gauti reikiamą paramą. Todėl dabar siūloma, kad „lubos“ būtų taikomos visoms susijusioms įmonėms.
Kalbėdamas apie Ramūną Karbauskį, M.Majauskas siūlė „nesusireikšminti“ ir atkreipti dėmesį, kad tai yra „ES paramos teisingumo klausimas“. Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, maždaug 50 proc. paramos atitenka stambiems ūkiams, o smulkiausi, valdantys iki 10 ha, gauna 14 proc.
„Kaip taip sugebėjome nusigyventi, kad smulkiausius taip skriaudžiame? Jeigu stambiausi sako, kad jiems sunku ir jiems bus dar sunkiau atėmus dalį paramos, kuri bus skirta smulkiesiems, tai įsivaizduokite, kaip sunku yra tam smulkiam, jaunam ūkininkui? Tai ne piniginis, o teisingumo klausimas“, – aiškino jis.
Valstiečių atstovo Kęstučio Mažeikos nuomone, keista iš BFK pirmininko girdėti tokį pasiūlymą ir kad tai „skamba kaip iš kosmoso programos, kurią neseniai pristatė“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Pamiršote pasakyti, kad šis projektas skirtas tiems, kurie kosmose bandys užsiimti žemės ūkio veikla. Tai sakydamas prieštaraujate pats sau, sakydamas, kad 50 proc. paramos pasiima stambiausi ūkiai, tai turbūt kaip komiteto pirmininkas galėtumėte pasakyti, kiek pridėtinės vertės sukuria ir kiek mokesčių sumoka tie ūkiai ir mažieji.
Niekas neprieštaraus dėl tam tikro perskirstymo, jis tikrai galėtų būti sąžiningas, bet atsakykite, kaip tai neprieštaraus jaunų ūkininkų įsikūrimo priemonei, nes kai tėvas arba mama yra ūkininkas ir sūnus arba dukra kuriasi ūkį, tai jau yra susietumas, arba kai yra broliai ūkininkai“, – kalbėjo jis.
M.Majausko teigimu, lubos būtų pritaikomos tik tiems, kurie valdo 4 kartus daugiau nei įstatymu leidžiama turėti žemės ūkio paskirties žemės.
Pasak konservatorius Andriaus Vyšniausko, dabartinė Lietuvos žemės ūkio problema – mažas produktyvumas ir žema pridėtinė vertė, o ši problema kyla iš to, kad mūsų šalyje vyrauja grūdinės kultūros, kuriomis užsiima stambiausi. Todėl jis svarstė, ar nebūtų galima šią paramą perskirstyti kitiems, kurie užsiima kitomis žemės ūkio šakoms, kurios, kaip teigiama, suteikia didesnę pridėtinę vertę.
„Kai kam gali pasirodyti, kad stambiems auginti grūdus yra lengva, tai yra palyginti mažai darbo reikalaujanti kultūra. Žemės arimas, sėja, tręšimas pesticidais, kūlimas, pridavimas. Realaus darbo apie 5 mėnesius ir koks geras mėnesis ar du pasiruošimams, technikai, bet visą kitą laiką kai kas, girdime, guli bambą išvertę Egipte. Nesakau, kad taip daro visi, bet dalis tikrai. Mūsų tikslas, kad būtų ne tik grūdinės kultūros, bet ir užtektų kiaulių, pieno, ir žemės ūkio plėtra būtų mišri“, – kalbėjo M.Majauskas.
I.Šimonytė: pataisos neskatina didesnės pridėtinės vertės veiklos
Seimui pradėjus svarstyti siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas didiesiems ūkininkams, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad projektą dar reikėtų tobulinti, skelbia naujienų agentūra BNS.
Pasak jos, dabartinėmis pataisomis neskatinama didesnės pridėtinės vertės veikla.
„Ne paslaptis, kad mūsų žemės ūkio kuriama pridėtinė vertė galbūt nėra tokia, kokios mes norėtume – mes norėtume daugiau tų veiklų, kur yra daugiau aukštesnės pridėtinės vertės: produkto gamybos, mažiau žaliavos pagaminimo ir išvežimo“, – ketvirtadienį Seime prieš svarstant pataisas žurnalistams sakė premjerė.
Jos teigimu, jeigu Seimas pritars ir paprašys Vyriausybės išvados, pokyčių projekte tikrai turėtų būti.
„Akivaizdu, kad išmokų ribojimas turėtų irgi būti derinamas su veiklomis, kurioms galbūt galėtų būti taikomos išlygos, taipogi sąsajos, kurios yra tiesiogiai pririštos prie gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Nesu tikra, kad geriausiai veiktų rezultatui pasiekti, bet pats apribojimo principas, taikomas daugelyje šalių, galėtų būti taikomas ir Lietuvoje“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Labiausiai nukentėtų – stambios įmonės
15min turimi duomenys rodo, kad didžiausias pralaimėtojas būtų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“, kuris yra deklaravęs 38 670 hektarų plotą. Į šį skaičių įeina tiek nuosava, tiek nuomojama žemė.
Per metus ši žemės ūkio bendrovė gauna 2,93 mln. eurų tiesioginių pagrindinių ES išmokų. Tad pritaikius 150 tūkst. eurų „lubas“, R.Karbauskio įmonė netektų 2,78 mln. eurų paramos.
Antroji įmonė pagal prarastos paramos dydį – 38 592 hektarų plotą nuosavos ir nuomojamos žemės deklaravusi bendrovė „Auga group“, kuri per metus gauna 2,92 mln. eurų tiesioginės pagrindinės išmokos. Pritaikius apribojimą įmonė, kurios pagrindinis akcininkas – verslininkas Kęstutis Juščius, netektų 2,77 mln. eurų paramos.
Trečioje vietoje pagal labiausiai sumažėsiančias išmokas atsidurtų žemės ūkio bendrovė „Linas Agro Group“, deklaravusi 18 356 hektarus ir per metus gaunanti 1,39 mln. eurų paramos. Jos gaunama parama sumažėtų 1,2 mln. eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: 20 žemvaldžių, kurie prarastų daugiausia paramos, pritaikius lubas tiesioginėms išmokoms: sąraše ir R.Karbauskis, ir J.Blažytė
