Kas keičiasi?
- Gyvenamąjį namą su priklausiniais galės statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
- Gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
- Įstatymas įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.
Balsavo 116 iš 116 užsiregistravusiųjų: už – 115, prieš – 0, susilaikė 1.
Tai reiškia, kad Seimas pritarė G.Nausėdos pasiūlymui dėl mažiau ribojančių priemonių. Buvo atsisakyta Seimo priimto reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.).
Prezidentas siūlė įtvirtinti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai. Tam ketvirtadienį pritarė ir parlamentarai.
Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams. Todėl G.Nausėda siūlė, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
Prezidentas taip pat siūlė iš naujo įvertinti ir sugriežtinti ūkininko ūkio registravimo taisyklių pakeitimus. Šiems prezidento pasiūlymas ketvirtadienį taip pat pritarė Seimas.
Įstatymas įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 dienos.
Įstatymo pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.
Kaip skelbė BNS, išvakarėse veto svarstęs Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu pritarė šalies vadovo veto ir jo siūlymams, tačiau kai kurie parlamentarai negailėjo kritikos.
Komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad prie įstatymo teks grįžti vėliau. Pasak jos, Seimo teisininkai turi priekaištų prezidento siūlymams.
„Ateityje reikės vis dėlto grįžti prie įstatymo ir jį patobulinti, kad vis dėlto neliktų dviprasmybių ir betaisydami nepablogintume situacijos“, – komiteto posėdyje teigė ji.
Socialdemokratas Linas Jonauskas taip pat kritikavo prezidento veto.
„Prezidento pasiūlymai yra kompromisinis variantas, bet iš esmės jie palieka tam tikrų vietų, kur būtų galima ir toliau piktnaudžiauti – tapti tais pačiais ūkininkais sėkmingai, registruotis jais, statyti sodybas, tik šiek tiek plotas išauga“, – kalbėjo L.Jonauskas.
Jis priekaištavo dėl įstatymo įsigaliojimo atidėjimo iki liepos 1-osios, nes iki to laiko daug „pseudo ūkininkų susitvarkys reikalus“.
„Atvėrėm Pandoros skrynią ir nuo įstatymo priėmimo Seime gruodį iki šios dienos ne tik pasibaigė projektus tie pseudo ūkininkai, kurie buvo pradėję planavimo procedūras, bet ir nuo nulio buvo pradėti ir pabaigti kiti projektai. Įsivaizduoju, iki liepos tokių projektų bus Lietuvoje ne vienas, ne dešimt, o šimtai. Dėl šito labiausiai gaila“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimas praėjusią savaitę iš naujo priėmė svarstyti prezidento vetuotas pataisas dėl ūkininkų sodybų statybų, o ketvirtadienį parlamentarai nusprendė priimti įstatymą su visais prezidento pakeitimais.
