Parlamentarai aiškinsis šio gamtos reiškinio pasekmes.
„Kol kas viskas atrodo liūdnai. Jeigu toliau taip ir tęsis – lietaus nebus, nesvarbu, kad kur ne kur keli lašai nukrito, nes tai nieko nereiškia, tai iš tikrųjų reikia ruoštis ekstremaliai situacijai“, – BNS teigė komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Jis pabrėžė, kad netrukus turi prasidėti ganiavos laikas, o ganyklos dar tuščios: „Ūkininkai paskutinius pašarus sunaudojo ir nebeturi kuo šerti gyvulių.“
Anot jo, bus ganomos pievos, kurias planuota šienauti.
„Jeigu nebus drėgmės, tai tikrai bus situacija gyvulininkystės ūkyje sunki – nepasiruoš pakankamai pašaro“, – sakė komiteto vadovas.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys gegužės pradžioje tikino, kad didelių sodininkystės ūkių dėl šalnų pastaruoju metu patirti nuostoliai gali būti kompensuoti.
Pasak jo, savivaldybių žemės ūkio skyriai yra įpareigoti fiksuoti šalnų padarinius ūkiams ir nuostolius.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas BNS teigė laukiantis esminės diskusijos, kokiu „keliu eiti“ sprendžiant klausimus dėl gamtos padarinių žemės ūkiui.
„Tos sausros kartojasi trečius metus iš eilės. Ar čia kažką daryti su draudimu, kad draustis daugiau, ar numatyti kokį fondą. Laikas imtis kardinaliai spręsti šitų stichinių nelaimių problemą žemės ūkyje. Ne ministerijos kilnojimu užsiimtų, o strateguoti, kokiu keliu eiti“, – aiškino parlamentaras.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl pernai Lietuvą alinusios sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolį, o jiems kompensuoti ministerija skyrė 8,5 mln. eurų.
„Tikėtina, kad šios lėšos pasieks žemdirbius liepą“, – nurodoma viceministro Dariaus Liutiko rašte parlamentarams.
Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją dėl papildomų 8 mln. eurų.
Siekiant išmokėti paramą nuo sausros nukentėjusiems augalininkystės ūkių turėtojams, ministerija yra parengusi paramos taisykles ir dabar laukiama Europos Komisijos išvados. Jeigu ji būtų teigiama, preliminariais skaičiavimais, kompensacijas gautų iki 15 tūkst. ūkininkų.
2018 metais derliaus nuo sausros nedraudė nė vienas ūkis.
2019 metais yra apie 60 ūkių paklausimų sausros rizikai apie 2,5 tūkst. ha rapsų ir apie 10 tūkst. ha javų.
