„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis gali būti ramus – kad ir koks Trąšų įstatymo variantas bus priimtas, nei vienas griežtai nereglamentuoja rusiškų trąšų importo. Tiesa, numatytas trąšų registras, kiti reikalavimai, tačiau tai niekaip neprivers susimokėti muito mokesčius, jei trąšos yra maišomos.
Anksčiau rašyta, kad R.Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ į Lietuvą importuoja jau sumaišytas trąšas ir taip išvengia importo muitų. Lietuvoje trąšų prekyba ir importas nereguliuojamas jokiais įstatymais.
Bet kokiu atveju, kai bus priimtas įstatymas, trąšos turės būti tinkamai pažymėtos, įvestas trąšų registras, kurio Lietuvoje iki šiol nėra, yra įvairių kitų reikalavimų. Arba turės būti užtikrinama, kad prie tręšiamųjų produktų būtų pridėti techniniai dokumentai ir pan.
Daugiau kontrolės numatyta tada, jei paaiškėtų, kad į Lietuvą pateko nekokybiškos trąšos.
Sako, kad įvertino klaidas
Dar 2012 m. Trąšų įstatymas buvo priimtas, tačiau trumpai galiojęs jis buvo atšauktas. Ketvirtadienį Seime kalbėdamas konservatorius Kazimieras Starkevičius, tuomet dirbęs Kaimo reikalų komitete, sakė nežinantis, kodėl Vyriausybė nesuskubo pateikti poįstatyminių aktų, tačiau teigė galintis numanyti.
Ūkio ministerija neseniai taip pat parengė Teikiamų rinkai tręšiamųjų produktų įstatymo projektą. Šiuo metu jis pristatytas „viešosioms konsultacijoms“.
„Šiandien Seime svarstomas įstatymas išties yra 2012 m. panaikintas įstatymas, todėl Ūkio ministerijai rengiant įstatymo projektą buvo įvertintos šiandien Seime svarstomame trąšų įstatyme padarytos klaidos“, – teigiama ministerijos komentare.
Ūkio ministerija sako parengusi projektą, kuriame yra numatytos verslininkų pareigos ir atsakomybės.
„Vienu iš ekonominės veiklos vykdytojų yra importuotojai, kuriems taip pat yra numatytos pareigos. Ekonominės veiklos vykdytojams už šio įstatymo pažeidimus bus skiriami įspėjimai ir baudos“, – teigiama komentare.
Jame rašoma, kad importuotojai, kurie įsiveža didelį kiekį azoto turinčių amonio nitrato trąšų, turės produktus paženklinti, pateikti informaciją valstybine kalba. Tai iš esmės yra didžiausias reikalavimas trąšų importuotojams. Tiesa, taip pat reikalaujama informuoti apie nekokybiškas trąšas, jei tokios patektų į rinką, tačiau tokia tvarka galiojo ir dabar. Įstatymo projekte nieko nekalbama apie maišomų trąšų patekimą į rinką, jų apmokestinimą ir pan.
Priėmė svarstymui
Panašiai teigiama ir K.Starkevičiaus pasiūlytame projekte: trąšų importas bus reglamentuotas, ženklinamas ir pan.
Už trąšų priežiūrą ir kontrolę bus atsakinga institucija, bet kol kas nežinia, kokia. Svarstant K.Starkevičiaus pasiūlytą variantą konservatorė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė sakė, kad muitininkai nėra pajėgūs dabar prižiūrėti, kokios trąšos patenka į Lietuvą. O Algimantui Salamakinui ir šiandien neaišku, kodėl 2012 m. įstatymas buvo atšauktas.
Seimo narys Linas Balsys sako, kad šįkart vėl gali pasikartoti ta pati istorija – įstatymas bus priimtas, o Vyriausybė vėl gali neparengti poįstatyminių aktų.
Valdantieji sutaria, kad laikas trąšų importą iš trečiųjų šalių prižiūrėti bent jau įstatymu.
„Trąšų gamybos atstovai, trąšų naudotojai reiškia nepasitenkinimą įvežamų iš trečiųjų šalių ir tiekiamų rinkai trąšų ir trąšų produktų kokybe bei kontrolės stoka“, – pastebėjo K.Starkevičius. Balsų dauguma jo projektas priimtas svarstymui.
