Ketvirtadienį Seime žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pristatė įstatymo projektą, kuris turėtų uždėti apynasrį pieno supirkėjams.
Ministrė pabrėžė, kad, Rusijai įvedus embargą, pieno supirkimo kainos mažėjo daug smarkiau nei mažmeninė pieno kaina. Tačiau įstatymo priėmimas nebūtinai reikštų, kad supirkimo kainos augs.
„Nežinau, ar jūs mane durna laikot, ar ką, mes gi žinom, kad nuo to kainos nepakyla“, – paklausta, kiek turėtų kilti pieno supirkimo kainos, priėmus įstatymą, aiškino V.Baltraitienė.
Draus pirkti pieną iš užsienio
Įstatymo projektą teikianti žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlo uždrausti pirkti žalią pieną iš kitų valstybių, jeigu nesupirktas visas Lietuvos ūkininkų žaliavinis pienas.
Taip pat siūloma apie vienašališką pieno pirkimo-pardavimo sutartį pranešti kitai sutarties pusei prieš 30 dienų.
Įstatymas apribotų ir antkainius – pieno gaminių pardavėjui būtų draudžiama taikyti didesnį nei 10 proc. antkainį (skirtumas tarp pieno perdirbimo įmonių pardavimo kainosir prekybos įmonių mažmeninės kainos be PVM).
Be to, žalio pieno pirkėjas, mažindamas supirkimo kainą daugiau nei trimis procentais, privalėtų tokį mažinimą pagrįsti – pateikti argumentus Konkurencijos tarybai.
Taip pat numatomas reikalavimas ženklinti iš lietuviško pieno padarytus gaminius.
Be to, žalio pieno pirkėjas, mažindamas supirkimo kainą daugiau nei trimis procentais, privalėtų tokį mažinimą pagrįsti – pateikti argumentus Konkurencijos tarybai, kuri savo sprendimui priimti turėtų penkias dienas.
Jeigu toks mažinimas būtų nepagrįstas, pieno supirkėjui mažinti kainą Konkurencijos taryba uždraustų.
Projekto aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie pieno supirkimo ir mažmeninę kainą. Matyti, kad supirkimo kaina smuko trečdaliu, kai tuo metu mažmeninė, pavyzdžiui, geriamojo pieno kaina pernai mažėjo vos 11 proc.
„Analizuojant pieno gaminių rinkos situaciją, matyti, kad mažmeninės kainos išlieka sąlyginai stabilios net ir mažėjant didmeninėms pieno gaminių kainoms. Mažmeninės prekybos grandyje įžvelgiamas ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningas veiksmas, kuomet jie patys turi naudos iš didmeninių kainų mažėjimo ir ši nauda nepasiekia pieno gaminių vartotojų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
V.Baltraitienė aiškino, kad taip pat siūloma numatyti vienodą pieno supirkimo kainą skirtingiems žaliavos tiekėjams, nes dabar kainos skiriasi.
„Norime užtikrinti, kad, kai tiekiamas vienodas pieno kiekis, jis vienodai kokybiškas, tai supirkėjas taip nediferencijuotų kainų“, – sakė V.Baltraitienė ketvirtadienį Seime. Pasak jos, dabar skirtingiems subjektams taikomos skirtingos pieno supirkimo kainos.
Sulaukė kritikos
Liberalas Kęstutis Glaveckas kritikavo tokį įstatymo projektą už kišimąsi į laisvąją rinką ir konkurencijos ribojimą.
Be to, pasak jo, jeigu taip bus pradedama reguliuoti pieno rinką, tą patį reikėtų daryti ir su kitais produktais, kuriems buvo paskelbtas embargas.
Konservatorius Jurgis Razma V.Baltraitienę kritikavo už tai, kad šis projektas teikiamas itin vėlai – praėjus beveik metams po paskelbto embargo. Be to, pasak konservatoriaus, reikėjo pasiūlymą teikti per Vyriausybę, o ne iškart eiti į Seimą.
Nežinau, ar jūs mane durna laikot, ar ką, mes gi žinom, kad nuo to kainos nepakyla, – paklausta, kiek turėtų kilti pieno supirkimo kainos, priėmus įstatymą, aiškino V.Baltraitienė.
Jam taip pat kilo klausimas dėl nuostatos, kad pieno supirkėjai negalės įsigyti pieno iš užsienio, jeigu Lietuvoje nebus supirktas visas pienas.
„Kas važiuos į Skuodą ir užtikrins, kad tas pienas būtų nupirktas?“, – klausė J.Razma.
Tuo metu socialdemokratui Broniui Paužai kilo klausimas, ar Konkurencijos taryba sugebės vykdyti jai naujai skirtas funkcijas nagrinėti pieno supirkimo kainų sumažinimo pagrįstumą.
„Manau, jeigu tos funkcijos jiems bus priskirtos, jie ir vykdys“, – sakė V.Baltraitienė.
Po pateikimo įstatymo projektui buvo pritarta.
