Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovai pasisako už išmokų lubas, bet turi pastabų

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovai pasisako už maksimalias tiesioginių išmokų žemdirbiams lubas, tačiau mato ir daugiau keistinų dalykų.
Andriejus Stančikas
Andriejus Stančikas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

KRK pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas teigia iš principo pritariantis išmokų luboms, tačiau pažymi, jog tam nereikia įstatymo pataisos – pakanka ministro įsakymo. Dėl lubų dydžio, anot jo, turi būti tariamasi su žemdirbiais.

„Taip, iš tikrųjų šiandien kalbant patys stambiausieji ūkiai jau turi turėti išgyventi iš masto, aišku, niekas nesako, kad ir tiems ūkiams jokios paramos nereikia, bet atitinkamai ją reikia sudėlioti. Šiandien, kokia ta viršutinė riba turėtų būti, manau, pati žemdirbių savivalda turėtu apsitarti ir teikti ministerijai siūlymus“, – BNS sakė A.Stančikas.

KRK pirmininko teigimu, viršutinę išmokos ribą nustačius įstatymu vėliau gali kilti keblumų, jei Europos Sąjungos mastu bus nustatyta kitokia kartelė.

„Įstatymas tuo pavojingas, jei mes nusistatom vieną tvarką, o Europa pasako kitą, vėl reikės keist įstatymus, o tą darant gali būti visokių kuriozų, vieni užsispirs, nenorės pakeisti, kiti kitokį požiūrį turės, ir galime turėti problemų“, – teigė „valstietis“.

„Tos iniciatyvos buvo ir Seime, įstatymu, bet jei mes įdėsim 150 tūkst. eurų ribą, o Europa įveda 80 tūkst., kaip tada reikės įstatymus keisti? Tai gali šalis narė apsispręsti ir būtent užtenka ministro įsakymo, ne įstatymo. Tai yra Europos pinigai, reglamentuojami Europos tvarka, ir ministro įsakymu tas lubas galima nustatyti“, – kalbėjo A. Stančikas.

Naują biudžetą patvirtinę ES šalių vadovai praeitą savaitę paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau kartu pabrėžė, kad lubos turi būti įvestos savanorišku pagrindu – tai reiškia, kad sprendimas paliekamas valstybėms narėms.

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius laikosi pozicijos, kad tiesiogines išmokas „reikia sutvarkyti nuo viršaus ir nuo apačios“, taip pat užtikrinti saugiklius, kad didieji savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kazys Starkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kazys Starkevičius

„Mūsų partijos programoje įrašyta, kad lubas reikia susiet su galimu 500 hektarų žemės plotu, bet taip pat reikia sutvarkyt ir apačią. Dabar taikomos įvairios schemos, ūkiai skaidomi į 30 hektarų, jauniesiems ūkininkams perrašomi tie ūkiai, nes iki 30 hektarų ir jauniesiems ūkininkams didesnės tos tiesioginės išmokos, ir atsiranda tam tikri gudravimai“, – BNS sakė K.Starkevičius.

„Čia tikrai yra veikti ką, ir prezidentas teisingus pastebėjimus išsakė, bet dar turi būti vienas kriterijus, turi būti taikomas ir susietumas, nes jei susietumo nebus, tų ūkių (suskaidytų) atsiras ne vienas“, – teigė kmiteto pirmininko pavaduotojas.

Vienos didžiausių šalyje žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ pagrindinis akcininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis šalies vadovo siūlymo nekomentuoja.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

„Aš nieko nekomentuoju ir nesigilinu, tai darau visus keturis metus ir ruošiuosi daryti, kol būsiu politikoj, nes esu ūkininkas. Politikas, būdamas ūkininku, kad nebūtų interesų konflikto, negali nei pasisakyt, nei balsuot, nei dar ką nors daryt, dėl to aš to ir nedarau“, – BNS sakė R.Karbauskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paskelbė ketinantis siūlyti nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, kad stambieji ūkininkai negautų neproporcingai daug naudos.

„Mes tikrai negalime nenustatyti maksimalios išmokų ribos ir mes šitą iniciatyvą būtinai kelsime, kad nesusirinktų tų išmokų tie, kuriems galbūt mažiau reikia ir kurie ir taip pakankamai gerai verčiasi. Toks pasiūlymas iš mūsų tikrai ateis“, – spaudos konferencijoje Šiauliuose sakė G.Nausėda.

Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021–2027 metų ES biudžetą.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. Jis tada kalbėjo, kad tokia riba padėtų vidutinio dydžio ir mažesniems ūkiams gauti didesnę paramą.

Naujame ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs