Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, linkstama priimti sprendimą, kad tokios ataskaitos nereikalingos.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad agentūros atskaitose naudingos informacijos galėtų būti daugiau.
„Tai ir bus keliamas klausimas, kokių įrankių trūksta, kodėl tik dabar pasako, kad jiems kažko trūksta. (...) Gal tada iš viso panaikinti tas funkcijas reikia, juk žmonės apkraunami darbu, nes tyrimų skaičiai dideli. Gal pagal kitų institucijų tyrimus spręsti tuos klausimus, dėl ko dabar sprendžia ta agentūra. Kam dubliuoti funkcijas?“ – svarstė K.Mažeika.
Pasak jo, atliekant tyrimus švaistomos lėšos, o naudos – jokios.
Agentūra teigia vertinanti tik bazinę žalio pieno kainos dalį, kuri, Pieno apskaitos informacine sistemos (PAIS) duomenimis, jau kelerius metus faktiškai nesikeičia.
Patikrinimų metu atliekant žalio pieno pirkimo-pardavimo dokumentų stebėseną matyti, kad priešingai nei bazinės žalio pieno kainos dalis, keičiami kainos priedai ir priemokos, kurios sudaro didžiausią kainos dalį.
„Praktikoje dažnai yra sudaromos vieną kalendorinį mėnesį galiojančios sutartys arba prie sutarčių pasirašomi vieną kalendorinį mėnesį galiojantys sutarties priedai, kuriais keičiami žalio pieno kainos priemokų dydžiai“, – teigiama išvadoje.
2022 metais agentūra neplaninių patikrų neatliko negavusi nusiskundimų. Tuo metu atlikusi 66 planines ir 537 kryžmines patikras draudžiamų nesąžiningų veiksmų nenustatė, tačiau pripažįsta, kad nėra užtikrinta žalio pieno pirkėjų ir jo pardavėjų derybinių galių bei interesų pusiausvyra.
Agentūra teigia neturinti įgaliojimų kontroliuoti visos galutinės žalio pieno kainos.
