Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pritarė tokioms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms. Dabar komiteto išvadą svarstys Seimas.
„Mes žiūrėsime tą pilką zoną, kai įstatymas nebeleido turėti daugiau negu 500 ha, bet žemė buvo įsigyjama“, – komitete teigė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas tikino, kad NŽT galės patikrinti skundus, įskaitant dėl žemės sandorių, sudarytų iki 2018 metų, kai įsigaliojo draudimas turėti daugiau nei 500 ha žemės.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, NŽT galėtų tikrinti jau sudarytus žemės įsigijimo sandorius. Dabar tarnyba netikrina tokių sandorių.
NŽT galėtų reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įmonių, fizinių asmenų bei užsienio organizacijų pateikti dokumentus ir informaciją. Nustačius pažeidimą, per daug žemės turintis asmuo perteklinę žemę turėtų parduoti valstybei už jos įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę. Kitu atveju NŽT teiktų ieškinį teismui.
G.Surplio duomenimis, nuo 2018 metų, kai įsigaliojo draudimas pirkti daugiau nei 500 ha žemės, iš 9 tūkst. sandorių 23 atvejais žmonės norėjo įsigyti daugiau žemės ir jiems leidimai nebuvo išduoti.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, NŽT galėtų tikrinti jau sudarytus žemės įsigijimo sandorius. Dabar tarnyba netikrina tokių sandorių.
Pasak E.Gusto, dabar 55 susijusios įmonės Lietuvoje turi daugiau kaip 500 ha žemės.
500 ha ribojimas netaikomas, jeigu žemės įsigyja gyvulininkyste užsiimantis ūkininkas ar įmonė.
