„Miškų prieaugis yra 15 proc. didesnis negu yra kirtimai. Kitaip sakant, tai yra miškų senėjimas, o jis po to pavirsta puvimu ir tiek. Neiškirstas miškas supūva. (...) Paprastas pavyzdys, jeigu beržai neiškertami 60–80 metų, tai jų kirsti nereikia, jie būna supuvę“, – trečiadienį interviu Žinių radijui tvirtino V.Pranckietis.
Siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė rugpjūčio 8 dieną patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams. Ji augs 6 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.
V.Pranckietis taip pat argumentavo, kad miško kirtimus reikia plėsti dėl augančių biokuro kainų.
„Kitas motyvas labai svarbus – biokuro kainos kilimas, ir biokuro kainos kilimas yra susijęs su pasiūlos sumažėjimu. Šis padidinimas kirtimo padidintų ir pasiūlą. Tokiu būdu galima turėti šiek tiek įtakos kainoms“, – teigė V.Pranckietis.
„Miškų proporcingas kirtimas gali sumažinti kainas“, – pridūrė Seimo vadovas.
Šios savaitės pradžioje parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydami įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą.
Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.