Šeimos verslą įkūręs Robertas Audėjus savo sode augina graikinius riešutmedžius, lazdynus ir vaismedžius bei galvoja sklype statytis pagalbinius statinius bei sodybą.
Tačiau ūkininką papiktino gruodžio 20 d. Seimo priimtas Ūkininkų ūkio įstatymo nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimas. Pagal siūlomus pakeitimus, ūkininkai sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermas, ūkio, šiltnamius ir kita) pastatus savo žemėje galės statyti tik tokiu atveju, jei sklypo plotas yra ne mažesnis nei 2 ha ir iš ūkio veiklos per pastaruosius 3 metus yra gauta ne mažiau kaip pusė pajamų.
Pataisų iniciatoriai įsitikinę, kad naujos taisyklės nebeleis piktnaudžiauti fiktyviai registruojant ūkininko veiklą, statyti sodybas gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų, saugomose teritorijose.
Pavyzdžiui, Seimo Kaimo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas su 15min atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Trakų rajone, kuris labiau garsėja gražiomis apylinkėmis nei žemės ūkio produkcija, veiklą yra įregistravę apie 2,4 tūkst. formalių ūkininkų.
Įstatymo pakeitimai leistų ūkininkams sodybas naujomis sąlygomis statyti ir neurbanizuotoje teritorijoje esančioje dirbamoje žemėje.
Vis dėlto šį įstatymo pakeitimą gruodžio 30 d. vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, todėl Seimas dar turės spręsti dėl jo likimo – priimti šį veto ar jį atmesti. Numatytas naujojo įstatymo įsigaliojimo laikas – liepos 1 d.
R.Audėjų piktina tai, kad, jo teigimu, Seimas neatsižvelgia į realią situaciją kaime.
Ypač skaudžiai ir diskriminuojančiai šis įstatymas kirstų sodininkams, uogininkams, daržininkams, gyvulių augintojams, nurodo jis.
„Pavyzdžiui, mes prieš trejus metus pradėjome auginti lazdynus ir veislinius skiepytus graikinius riešutmedžius. Naujame įstatyme nurodytas 2 ha plotas mums problemos nesudaro, nes jau esame užsodinę gerokai daugiau. Bet apie pajamas iš riešutinių kultūrų pirmus trejus metus kalbėti netenka, o per tą laiką reikia gana daug investuoti ir dirbti prižiūrint augantį sodą. Tam reikalinga technika, padargai, įvairūs įrankiai ir priemonės“, – savo įraše feisbuke dėstė jis.
Audėjų šeimyna pradėjo ūkininkauti nepastatę ūkyje sodybos, o patį sodą sodina etapais.
Argumentuodami savo siūlomas pataisas parlamentarai aiškino, kad reikalingus ūkinius pastatus nauji ūkininkai kelis metus, kol atitiks pajamų kartelę, gali kur nors nuomotis. Anot R.Audėjaus, toks reikalavimas yra neteisingas.
„Dirbti jau reikia, reikia technikos padargų, kad kai prasidės derlius, kad iš jo gauti kažkiek procentų pajamų, reikia surinkimui specialios įrangos, valymui, džiovinimui ir visam tam reikia pastatų, visų pirma ūkinių. Bet kai statai ūkinius pastatus, įsikūrinėji laukuose, irgi nesaugu. Būtų nelogiška, kad sodybos neleidžia statyti. Pirmai pradžiai reikalingi bent ūkiniai pastatai“, – 15min pasakojo jis.
„Iš kur tu trejus metus parodysi pajamų, kai tik pradedi? Seimo nariai siūlo nuomotis – kur nuomotis, o paskui, kai jau praeis keli metai ir turėsi pajamų, vėl iš naujo kurtis?“, – pridūrė ūkininkas.
Jam antrina ir su 15min kalbėjęs Jaunųjų ūkininkų asociacijos vadovas Vytautas Buivydas, teigiantis, kad 2 ha ploto reikalavimas yra perteklinis.
„Jeigu mes kalbame apie gyvulininkystę, grūdininkystę – taip, tai plotas nedidelis. Bet jeigu mes kalbame apie ūkininkavimą ir pajamų gavimą, yra, pavyzdžiui, šiltnamininkystė: kad pastatytum 1 hektaro šiltnamį, reikia mažų mažiausiai 1 mln. eurų. Realiai 10 arų pastatytas šiltnamis jau gali kurti pridėtinę vertę. O kam dar man reikalinga turėti 1,5 ha? Ploto reikalavimas nėra pagrįstas keliamais tikslais“, – komentavo jis.
„Sofos ūkininkus“ siūlo pažaboti kitais būdais
Nors įstatymo pakeitimas skirtas užkirsti kelią vadinamųjų „sofos ūkininkų“ – taip vadinami žemės ūkio veiklą deklaravę, lengvatomis besinaudojantys, tačiau realios veiklos nevykdantys asmenys – piktnaudžiavimui, R.Audėjus mano, kad riboti reikėtų kitais būdais.
Pašnekovas teigė, kad panašiais atvejais būtų galima pasirašyti įsipareigojimą ūkininkauti, tačiau jo nesilaikant, būtų taikomas apmokestinimas.
Jis pabrėžė, kad konkrečiai jo ūkiui ploto reikalavimai nebūtų aktualūs, tačiau kai kurios ūkio šakos, kaip uogų ar grybų auginimas, gali būti vystomas mažesniame plote nei reikalaujami 2 ha.
„Jei įstatymo keitimo tikslas buvo suvaldyti netikrų ūkininkų statybas, tai jis suformuluotas labai netaikliai. Tikrai tą tikslą galima pasiekti kitais būdais, nepakenkiant ūkininkavimą pradedantiems žmonėms“, – rašė jis savo feisbuko paskyroje.
V.Pranckietis: prezidento siūlymas – panašus, todėl nauji apribojimai bus įgyvendinti
Tai, kokia tvarka galiausiai bus priimta, bus sprendžiama parlamente. Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 d.
Atmesdamas Seimo pakeitimą G.Nausėda pačiai tvarkai neprieštaravo, tačiau įvedė keletą siūlymų - pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo ne tik įrodyti, kad žmogus bent trejus metus realiai vertėsi žemės ūkio veikla ir gavo iš jos pajamų, bet ir pasiekė tam tikrą pajamų lygį (50 proc.).
Prezidentas siūlo įtvirtinti, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais galėtų statyti ūkininkas, bent trejus metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, bet tokio reikalavimo nebūtų kitos paskirties ūkinių pastatų statybai.
Anot prezidento, reikalavimas statyti bet kokius pastatus turint daugiau nei 2 ha žemės apriboja galimybę veikti tokioms žemės ūkio šakoms, kurioms nereikia didelių žemės plotų, pavyzdžiui, šiltnamių ūkiams.
Todėl siūloma numatyti, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais būtų statomas tik 2 ha ir didesniame sklype, o kitos paskirties pastatai – nuo 0,5 ha.
Tokį pasiūlymą teigiamai vertina ir jau minėtas riešutmedžių augintojas R.Audėjus – jis pabrėžė iš esmės pritariantis G.Nausėdos siūlymui dėl 0,5 ha reikalavimo.
Vis dėlto tvarka keisis ir vienoks ar kitoks įstatymo pakeitimas dėl ribojimų statyboms bus įgyvendintas, 15min sakė vienas iš pakeitimo iniciatorių V.Pranckietis.
Jo teigimu, tiek pirminiame jo bei kolegų pasiūlytame variante, tiek prezidento rašte pateikti pasiūlymai savo esme yra panašūs. „Ir vienu, ir kitu atveju lieka tie 2 hektarai. Ir Prezidentūros rašte sakoma, kad idėja yra gera – todėl tą idėją ir reikia vystyti“, – 15min kalbėjo pašnekovas.
Politikas teigė, kad įstatymo formuluotėje šiandien jis ir pats matantis taisytinų vietų – pavyzdžiui, vietoj žodžio „sklypas“ galima būtų įrašyti „valda“, taip įtraukiant visą to ūkio žemę.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi 2 vietas po 1 ha – tada viskas tvarkoje, jis turi pakankamą teritoriją, kurioje gali statyti“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Netiesiogiai atsakydamas į R.Audėjaus kritiką dėl savo pasiūlyto pakeitimo ir jo įtakos smulkiems augintojams, V.Pranckietis teigė, kad būna daug situacijų, kai žmonės tampa „riešutmedžių augintojais“ dėl savų tikslų.
„Ar tai yra siekiamybė ūkininkauti? Ūkininkavimas yra produkcijos gaminimas, o jeigu tai tik imitacija, tada tai yra kas kita. Niekas nepradeda nuo riešutmedžio sodinimo tam, kad įsikurtų ūkį. Ūkis yra ūkis ir gana vaidinti mums gražius, jei esame tik vidutinio grožio“, – 15min kalbėjo politikas.
Ūkininkų atstovas ir V.Pranckietis sutinka dėl vieno – reikėtų leisti laisviau
Nors požiūriai ir skiriasi, abi pusės įvardija panašią problemą – galimi piktnaudžiavimai apsimentant ūkininkais ir tokių įstatymų poreikis kyla iš apribotų galimybių statyti savo žemėje.
V.Buivydas15min teigė, kad siūlomas įstatymas yra mažų mažiausiai keistas, o kaimiškose vietovėse įvairias statybas reikėtų riboti kuo mažiau.
„Šiai dienai tą žemę mes galime matyti ne tik žemės ūkio veiklai vykdyti, bet toje vietoje, jeigu turiu žemės, pasistatyti namą, sodybą, pirtukę, išsikasti kūdrą. Galbūt aš nebūsiu 100 proc. ūkininkas, bet jeigu aš tam kaime gyvenu, aš atnešiu į jį gyvybės <...>. Jeigu nori į kaimą pritraukti jaunimą, tam reikia šiuolaikiškos sodybos, šiuolaikiškos infrastruktūros“, – argumentavo V.Buivydas.
Jis pridūrė, kad politikai kalbėdami, kad kaimas miršta, veidmainiauja: „Po šito įstatymo dar labiau kaimas mirs“.
Vis dėlto, jis sutiko, kad tam tikrose vietose fiktyvių ūkininkų statybų problema yra opi. Siūlant įstatymo pakeitimą taip pat argumentuota, kad jis galėtų apriboti „ūkininkų“ statybas netoli Trakų ar Vilniaus.
Vis dėlto V.Buivydas mano, kad fiktyvų ūkininkavimą šalia didelių miestų galima būtų riboti taikant konkrečius į tokias teritorijas nukreiptus įstatymus.
„Visą Lietuvą pastatyti į tokią situaciją, kad kaimuose draudžiama statyti sodybas, bet tikslas yra kovoti su šalia Vilniaus augančiais pastatais? Galbūt įtraukime nuostatą, kad dėl statybų šalia didžiųjų miestų – turbūt ta problema yra ir aš tam neprieštarauju“, – aiškino pašnekovas.
Tam, kad sodybas ir kitus pastatus savo žemėje galėtų turėti daugiau žmonių, pritaria ir V.Pranckietis, tiesa, jo nuomone, tai turėtų būti įtvirtinama atskirais įstatymais.
„Teritorijų planavimo įstatyme reikėtų numatyti rekreacinių teritorijų, antrųjų būstų statybos galimybes, nes dabar žmonės neturi teisės naudotis savo žeme taip, kaip jie norėtų, jeigu savivaldybėje nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtros. <...> Taisykite teritorijų planavimo įstatymą, numatykite galimybę žmonėms vystyti rekreacines teritorijas ir tiek tų rūpesčių – o ne žmones verskite „pseudoūkininkais“, – 15min aiškino politikas.
Tiesa, V.Buivydo, kuris yra ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, poziciją, kad ūkininkų statybų riboti nereikėtų iš viso, V.Pranckietis vadino noru „papolitikuoti“ ir lieka įsitikinęs, kad Seimo siūlomo Ūkininkų ūkio įstatymo reikia.
„Parašėme raštą – ŽŪR pirmininkui, kad jis surinktų informaciją, kuriems projektams [įstatymo pakeitimas] trukdo – ar tie projektai yra ūkininkavimui, ar apsigyvenimui. Tegul surašo tikslius projektus, kas kam trukdo. Reikėtų pažiūrėti: ar tai ūkininkai, kurie skelbiasi ūkininkais dėl statybų, ar tie, kurie vykdo ūkinę veiklą? Jeigu jie nevykdo jokios ūkinės veiklos, jie yra ne ūkininkai“, – sakė politikas.
