Anot jo, lubos padėtų išsaugoti Lietuvos kaimą ir mažinti atskirtį.
„Gerai, kad prezidentas pradėjo domėtis kaimu, nes Lietuvos kaime yra viena iš didžiausių socialinių atskirčių Europos Sąjungoje“, – BNS sakė Vidas Juodsnukis.
„Reikalingos lubos, be abejonės, ir ne tokie dydžiai, kad iki 150 tūkst. vienam ūkiniam subjektui, čia valstybė turi griežtai užbrėžti, kad kaimą išsaugotų, kad paremtų daugumą ūkininkų, tuomet kaimas išsilaikys“, – pridūrė jis.
V.Juodsnukis siūlo kad tiesioginės paramos dydis galėtų siekti 50 tūkst. eurų, nuo 50 iki 100 tūkst. galėtų būti mokama 25 proc. tiesioginių išmokų, o nuo 100 tūkst. iš viso nutraukti paramą.
„Jei stambi žemės ūkio įmonė, tokia kaip „Agrokoncernas“, iš tiesioginių išmokų žada gyventi, tai jie iš vis nereikalingi Lietuvai. Jie gamina mažos pridėtinės vertės produktus, grūdines kultūras, eksportuoja, dėl didelių plotų ir apimčių jie iš viso nuostolingi valstybei“, – sakė jis.
Prezidentūros atstovai apie išmokų lubų įvedimą ėmė kalbėti netrukus po to, kai praeitą savaitę ES vadovai patvirtino 2021-2027 metų ES biudžetą.
Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.
Tuomet paskelbtose Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“.
G.Nausėda antradienį konkrečių skaičių „luboms“ neįvardijo. Jo patarėjas Jaroslavas Neverovičius praeitą savaitę yra sakęs, kad maksimali tiesioginių išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.
Stambieji ūkininkai vadina nepagrįsta diskriminacija
Prezidentui Gitanui Nausėda siūlant nustatyti maksimalias tiesioginių išmokų ūkininkams ribas, dalis stambių bendrovių su tuo nesutinka, tikindamos, kad sąžiningai dirbantys žemės ūkio atstovai turėtų būti traktuojami vienodai, nepriklausomai nuo dirbamų hektarų skaičiaus.
Pasvalio rajono bendrovės „Pasvagra“, valdančios apie 2600 hektarų, direktorius Stanislovas Algirdas Keparutis sako, kad iniciatyva yra neteisinga. Anot jo, jeigu norima tvarkyti žemės ūkio sektorių, pirmiausia reikia žiūrėti į veltui išmokas gaunančius ūkininkus.
„Koks skirtumas, ar didelis, ar mažas? Jeigu žemę dirba, kodėl jam turėtų būti kitokios išmokos. Suprasčiau taip: tas, kuris dirba, tas ir gauna. Jeigu nedirba, tai negauna. Būtų gerai, kad negautų „sofos ūkininkai“, yra ir tokių, pasirodo (...) Jeigu žmogus gabus, talentingas, darbštus, sukūrė didesnį ūkį, tai kodėl iš jo reikia atimti? Ar čia komunistinė lygiava? ", – BNS sako S.A.Keparutis.
Asmeniškai ūkininkaudamas mažesniame plote jis teigia, kad jau dabar yra sudarytos palyginti geresnės sąlygos mažesniems ūkininkams. Pasak jo, naujausia iniciatyva gali būti susijusi ir su artėjančiais Seimo rinkimais.
Kodėl galime būti išskirti? (...) Visi gauna atlyginimus, mokame mokesčius visus, ir kodėl mes turime būti kažkokie išskirtiniai?
„Juk yra šiek tiek nevienodai ir taip: mažas ūkininkas, tarkime, su 50 hektarų, jis gauna pirmus 30 hektarų didesnes išmokas. Ir didelis, kuris turi 1 tūkst. hektarų, gauna tiktai 30 hektarų. Tai jau čia yra skirtumas“, – sakė S.A.Keparutis.
Pakruojo rajono Lygumų žemės ūkio bendrovės, valdančios apie 5900 hektarų, pirmininkas Petras Ivanauskas taip pat teigia, kad perskirstymas būtų nesąžiningas.
„Žemę dirbame visi, žmonės dirba, atlyginimą reikia mokėti, kodėl vieniems atiduoti, iš kitų paimti? (...) Jeigu yra nustatyta, tai reikia visiems ir mokėti“, – BNS sakė P.Ivanauskas.
Kėdainių rajono vienos stambios žemės ūkio bendrovės nenorėjęs prisistatyti vadovas BNS taip pat teigė, kad įmonė sąžiningai moka mokesčius, atlyginimus, tad neturėtų būti diskriminuojama. Pasak jo, tokia yra daugelio didesnių bendrovių nuomonė.
„Kodėl galime būti išskirti? (...) Visi gauna atlyginimus, mokame mokesčius visus, ir kodėl mes turime būti kažkokie išskirtiniai?“, – sakė įmonės vadovas.
