Jei Seimas priims Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, jos įsigaliotų nuo 2022 metų.
Tokiu atveju didžiausios žemės ūkio bendrovės, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio valdomas „Agrokoncernas“, „Linas Agro Group“, „Auga Group“, valdančios po dešimtis tūkstančių hektarų, netektų milijonų eurų išmokų.
Pakeitimų iniciatorių duomenimis, „Agrokoncernas“ galėtų netekti 2,78 mln. eurų pagrindinių tiesioginių išmokų, „Auga Group“ – apie 2,77 mln. eurų, „Linas Agro Group“ – apie 1,2 mln. eurų.
„Šiaurės vilkas“ netektų 850 tūkst. eurų, Valdas ir Aušra Lebedos su verslo partneriais – 757 tūkst. eurų, „Litagra“ – 5404 tūkst. eurų, Jolanta Blažytė („Vikondos“ koncernas) – 282 tūkst. eurų, „Groward Group“ – 253 tūkst. eurų, Hansas Christianas Nissenas – 174 tūkst. eurų, o 10-uką baigiantys Laima ir Aleksandras Stonkai – 154 tūkst. eurų.
Lubos būtų taikomos tik išmokoms už dirbamą žemę – dabar ši išmoka siekia 74,7 euro už ha, pernai buvo 68,2 euro. Šiemet išmokoms skirta 220 mln. eurų.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad lubų efektą lems, kokie susijusių žemės ūkio įmonių ar ūkininkų kriterijai bus taikomi.
ES vadovams 2020 metų liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, šalių vadovai paskelbė, kad tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams turėtų būti apribotos iki 100 tūkst. eurų, tačiau sprendimas paliktas valstybėms narėms.
