Bortkūnų sodybos teritorija – 4 ha dydžio. Čia stovi svirnas, įrengtas rekonstravus nuo sovietmečio likusią vandens siurblinę, senas klojimas, tvartas, pirtis. Prieš ketverius metus pastatytas didysis namas. Šiandien čia įkurtas jaukus šeimos viešbutėlis, lankytojus džiugina nuostabi gamta, upė, įvairios lauko pramogos ir kultūros renginiai. Sodybos pievose ganosi gyvuliai. „Be pastatų, dar turime 17 avių, keletą kiaulių ir porą arklių. Kas sezoną nušienaujame ir susukame apie 50 šieno ritinių, skirtų pašarui. Esame, kaip patys mėgstame sakyti, ir architektai, ir etnografai, ir statybininkai, ir ūkininkai“, – šypsodamasis vardija R. Bortkūnas.
Senoji Gegužinė populiari ne tik rengiant vietos renginius, bet ir įvairias stovyklas. Jau ne vienerius metus čia vyksta žaliavalgių, meno pasaulio atstovų susibūrimai, netgi šunų veisėjų ar dekoratyvinių vištų augintojų suvažiavimai.
Turima žemė – tikra tėviškė
Žemės broliai Bortkūnai nepirko – atgavo kadaise priklausiusią seneliui, buvusiam Gegužinės girininkui, per Antrąjį pasaulinį karą ištremtam į Sibirą. Mintis užsiimti kaimo turizmu kilo ne iš karto. Rolandui su žmona Neringa, taip pat architekte, gyvenant architektūros ir meno pasaulyje, o pastaruosius 15 metų intensyviai dirbant etnoarchitektūros srityje, rašant knygas ir straipsnius, vedant seminarus tautinio architektūrinio paveldo išsaugojimo ir propagavimo tikslais, visada knietėjo savo idėjas realizuoti praktiškai. Taip gimė mintis šiam tikslui panaudoti savo tėviškę – įrengiant etnografines tradicijas puoselėjančią kaimo turizmo sodybą.
„Dvaro namas pastatytas pagal senus prototipo brėžinius, bet visi statybos inžineriniai sprendimai ir įranga – modernūs, pritaikyti XXI a. poreikiams“, – pabrėžia R. Bortkūnas.
„Toliau viskas vyko labai greitai. Vos per porą mėnesių brolis, kurio vardu ir registruota valda, parašė projektą, gavome paskolą iš banko, mums skyrė ir finansinę paramą. Be jos tikrai nebūtume įgyvendinę savo projekto“, – pripažįsta broliai. Europos Sąjungos (ES) ir valstybės paramos jie kreipėsi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Už gautas lėšas pastatė didįjį sodybos namą. „Dvaro namas pastatytas pagal senus prototipo brėžinius, bet visi statybos inžineriniai sprendimai ir įranga – modernūs, pritaikyti XXI a. poreikiams“, – pabrėžia R. Bortkūnas.
Kone kultūros centras
Kartu su gauta parama broliai prisiėmė ir įsipareigojimą vykdyti kaimo turizmo veiklą. Nuo pat pradžių Senosios Gegužinės ūkyje nestinga įvairių užsiėmimų, o nakvynę populiarioje sodyboje rekomenduojama rezervuoti net prieš porą mėnesių. „Kas tris mėnesius čia keičiasi meno parodos, kurių atidarymus lydi koncertai. Pavyzdžiui, šiuo metu eksponuojama Gintaro Kušlio tapyba. Tai jau 12-oji paroda nuo sodybos atidarymo ir pirmojo renginio 2011-ųjų gruodį“, – skaičiuoja Bortkūnai.
Pasak šeimininkų, Senoji Gegužinė populiari ne tik rengiant vietos renginius, bet ir įvairias stovyklas. Jau ne vienerius metus čia vyksta žaliavalgių, meno pasaulio atstovų susibūrimai, netgi šunų veisėjų ar dekoratyvinių vištų augintojų suvažiavimai. „Į koncertus kaskart ateina po 60–70 žmonių, mes patys su žmona organizuojame nemažai seminarų tautinio identiteto puoselėjimo ir profesionaliojo meno tematika. Dabar visi mūsų namai užimti – vyksta vaikų stovykla. Šalia yra kaimo bažnytėlė, tai ir švenčiančiuosius krikštynas ar etnografines vestuves priimame“, – verslo kaime įvairovę piešia R. Bortkūnas. Labiausiai jį džiugina, kad užsiimdamas šia veikla sutinka daug įdomių žmonių.
Turi nuolat būti aktyvūs
Šiandien broliai Rolandas ir Benjaminas aiškiai pasiskirstę atsakomybėmis. Benjaminas įvairius Senosios Gegužinės ūkio reikalus kuruoja iš Kauno, o Rolandas su žmona gyvena sodyboje ir tvarko ūkį. Prižiūrėti didelę valdą tėvams padeda ir 26 metų sūnus Vytis. Šiemet sodyba registruota ir viename populiariausių tarptautinių apgyvendinimo paslaugų interneto portalų. „Reikia juk plėstis, augti. Kad apie mus žinotų, turime nuolat būti aktyvūs, o praplėsti žinias mūsų autentiškos etnokultūros srityje naudinga ir įdomu ne tik vietiniams, bet ir užsienio svečiams“, – įsitikinęs sodybos šeimininkas.
Kaimo turizmui skatinti – per 42 mln. eurų
42,3 mln. eurų – tiek ES ir valstybės paramos iš viso patvirtinta 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu siekiant įgyvendinti investicinius projektus pagal priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Šiuo metu paramos gavėjus jau pasiekė 37,4 mln. eurų paramos, įgyvendintas 261 projektas.
Daugiau informacijos – www.nma.lt.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros.
