Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šėrykla saviems: kaip išsidalinti žemės reformai skirtus 16 milijonų eurų?

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė 15min.lt teigė jau pranešusi Generalinei prokuratūrai apie rimtų įtarimų keliančią schemą, kuri keletą metų veikė Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) ir jai pavaldžiose institucijose. Aistras kursto dar 2012 m. pradėtas didžiulis žemės reformos darbų pirkimas. Šimtamilijoninė su rangovais sudarytų sutarčių suma keturis kartus viršija valstybės skirtus asignavimus.
Įvykio vietoje
Žemės ūkio ministerija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Per keletą metų iš Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) į Valstybės žemės fondą (VŽF) spėta išpumpuoti daugiau nei 55 milijonų litų (16 mln. eurų). Įtarimų kelia ne tik tai, kad už paslaugas sumokėta gerokai didesnė suma, nei buvo numatyta rengiant pirkimą. Paslaugos iš VŽF pirktos kelis kartus didesne nei rinkos kaina. Daugeliu atvejų fondas buvo vienintelis dalyvis rengtuose pirkimuose. Dar keisčiau viskas atrodo pasižiūrėjus, kas rengė įtarimų sukėlusio konkurso sąlygas ir ką šie asmenys veikia šiuo metu.

Milijonai pavėjui

Žemės reformos darbams pirkti buvo numatyta skirti 30,6 mln. litų (8,86 mln. eurų). Nepaisant aiškiai nustatytos sumos, konkurso rengėjai laimėtoju pasirinko rangovus, kurių pasiūlymo kaina viršijo 127 mln. litų (37 mln. eurų).

Darbą pradėjusi naujoji NŽT vadovė Daiva Gineikaitė sulaukė VŽF raginimo sumokėti milijonines tarnybos skolas fondui. Pradėjus aiškintis, iš kur jos atsirado, ėmė ryškėti finansinė schema, pagal kurią apeinant Viešųjų pirkimų įstatymą keletą metų VŽT buvo pervedamos milžiniškos lėšos.

Dar 2012 m. NŽT parengė viešąjį pirkimą žemės reformos darbams pirkti. Jam buvo numatyta skirti 30,6 mln. litų (8,86 mln. eurų).

Nepaisant aiškiai nustatytos sumos, konkurso rengėjai laimėtoju pasirinko rangovus, kurių pasiūlymo kaina viršijo 127 mln. litų (37 mln. eurų). Šių metų balandžio mėnesį vietoje numatytų 30,6 mln. litų VŽF iš NŽT jau buvo pervesta daugiau nei 55 mln. litų.

NŽT vadovė Daiva Gineikaitė kartu su VSAT pareigūnais vietoje įvertino lauko darbus, demarkuojant Lietuvos-Rusijos sieną.
NŽT vadovė Daiva Gineikaitė kartu su VSAT pareigūnais vietoje įvertino lauko darbus, demarkuojant Lietuvos-Rusijos sieną.

NŽT skubiai sustabdė mokėjimus, o tarnybos vadovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prašydama paaiškinti, ar tokie VŽF reikalavimai neprieštarauja įstatymams. Šių metų balandžio 30 d. VPT vadovė Diana Vilytė savo atsakyme nurodė, kad sudarant sutartis nesilaikyta Viešųjų pirkimų įstatymo, nes sutartyse nenumatyti perkamų paslaugų kiekiai.

VPT konstatavo, kad toliau paslaugos pagal sudarytą pirkimo sutartį teikiamos negali būti. Taip pat pradėtas sutarties sudarymo aplinkybių tyrimas.

Draugų klanas

Kokiu būdu pirkimo sumą galima išpūsti keturis kartus, pasiūlyti gerokai didesnę nei rinkos paslaugų kainą, būti vieninteliu dalyviu konkursuose ir tikėtis, kad tai niekam neužklius?

Kokiu būdu pirkimo sumą galima išpūsti keturis kartus, pasiūlyti gerokai didesnę nei rinkos paslaugų kainą, būti vieninteliu dalyviu konkursuose ir tikėtis, kad tai niekam neužklius?

Pasirodo, tai visai paprasta, jei ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose susiburia draugų kuopelė, kuri užima svarbius postus.

Prie milžiniško viešojo pirkimo sąlygų rengimo aktyviai prisidėjo ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Tas pats asmuo iki pereidamas į ministeriją vadovavo VŽF. Beje, po jo pasitraukimo fondas jau daugiau nei tris metus neturi nuolatinio vadovo. Ministerijos koridoriuose kalbama, kad ši kėdė saugoma A.Petkevičiui, kai šis sumanys į ją grįžti.

Nuotr. iš asu.lt/image
Asu.lt nuotr./Audrius Petkevičius

Šiuo metu fondui laikinai vadovauja Gintautas Vasiliauskas, kuris 2012 m. pavasarį ėjo NŽT direktoriaus pavaduotojo pareigas ir taip pat prisidėjo rengiant skandalingojo konkurso sąlygas.

Šį konkursą inicijavusio NŽT Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas savo noru pasitraukė už užimamų pareigų. Sutartis pasirašęs laikinasis VŽF vadovas Ramūnas Mockevičius pradėjus aiškintis pirkimo aplinkybes taip pat skubiai pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų.

Riebaus kąsnio atsisakyti nenori

Dėl neskaidraus viešojo pirkimo ir neteisėtų sutarčių su rangovais teko skubiai stabdyti žemės reformos darbus Lietuvoje.

Dėl neskaidraus viešojo pirkimo ir neteisėtų sutarčių su rangovais teko skubiai stabdyti žemės reformos darbus Lietuvoje. Kilo grėsmė, kad sustos nuosavybės teisių atkūrimas apie 10 tūkst. žmonių, kurie pretenduoja susigrąžinti žemę kaimo vietovėse.

NŽT paskelbė naują viešąjį pirkimą iš esmės pakeitusi sąlygas. Buvo atsisakyta didžiulių garantinių įnašų, kurie buvo neįkandami nedidelėms matininkų bendrovėms. Taip pat nustatytos paslaugų kainų lubos, kurios susietos su rinkos kainų vidurkiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Javai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Javai

Netekęs pinigų bambagyslės, per kurią milijonai tekėti turėjo iki šių metų rugpjūčio, fondas apskundė naująjį konkursą, tačiau VPT pirmadienį konstatavo, kad laikinojo VŽF vadovo G.Vasiliausko pretenzijos nepagrįstos, ir konkursą atnaujino.

Ministrė prabilo apie šantažą

Man labai daug įtarimų kelia vienos įmonės monopolis ir specialiai paruoštos sąlygos, kad smulkesnieji negalėtų dalyvauti, – teigė V.Baltraitienė.

Žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės teigimu, galiojusi sutartis verčia ne tik gūžčioti pečiais, bet ir laukti teisėsaugos institucijų atsakymo:

„Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kai atėjusi nauja NŽT valdžia pamatė situaciją. Dabar paskelbtas naujas konkursas ir mes manome, kad paslaugas pavyks nupirkti keturis kartus mažesnėmis kainomis, nei mokėta pagal 2012 m. sudarytą sutartį.

Man labai daug įtarimų kelia vienos įmonės monopolis ir specialiai paruoštos sąlygos, kad smulkesnieji negalėtų dalyvauti. Laimėjusi įmonė tiesiog persamdydavo mažesnes. Manau, kad ydingas buvo visas konkursas.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė

Mes ir dabar sulaukėme didžiulio pasipriešinimo ir šantažo iš fondo, – minėjo ministrė.

Pasak jos, milijoninė pinigų „įsisavinimo“ schema galėjo likti nepastebėta, nes viena kitą kontroliuoti turinčios institucijos šiuo metu veikė išvien. „Mes matome sukurtą schemą, dėl kurios taip pat kreipėmės į prokurorus. Tai turėtų aiškintis teisėsaugos institucijos. Jei į NŽT nebūtų atėję nauji vadovai, mes šitų dalykų nebūtume nei pamatę, nei sužinoję“, – kalbėjo politikė.

V.Baltratienės teigimu, net ir dabar fondo vadovybė daro viską, kad sutrukdytų naujam konkursui, o  VŽF vadovų veiksmai primena šantažą: „Mes ir dabar sulaukėme didžiulio pasipriešinimo ir šantažo iš fondo. Paskelbus naują konkursą buvo vis tempiamas laikas, uždavinėjami nauji klausimai, skundžiama. Tai panašu į sąmoningą norą sužlugdyti konkursą. Man tai labai keista.“

Paklausta, kodėl tiek ilgai didžiules lėšas administruojanti institucija neturi pastovaus vadovo, ministrė žadėjo problemą spręsti: „Departamento direktoriaus jau ne kartą prašiau, kad būtų paruoštos sąlygos konkursui, kad galėtume skelbti reikalavimus. Tą patį sakiau ir naujam atėjusiam viceministrui.

Iš tikrųjų nesuprantu jų delsimo. Trejus metus VŽF vadovauja laikini vadovai. Keista ir tai, kad pradėjus aiškintis, kokie buvo pirkimai, fondui vadovavęs žmogus iš karto išėjo iš darbo.“

Blogai kontroliavo

Pinigų pritrūko todėl, kad nebuvo pakankamai gerai kontroliuojami projektai. Turėjo veikti kontrolės mechanizmas, kad numatytų lėšų reformai užtektų. Tai nebuvo sukontroliuota, – teigė K.Starkevičius.

2012 m. žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius 15min.lt teigė, kad pinigų NŽT pritrūko, nes blogai kontroliavo žemės reformos vykdymą, o didelės VŽF paslaugų kainos neturėtų stebinti, nes tai valstybinė įmonė, kuri moka visus mokesčius, kai tuo tarpu konkurentai juos linkę slėpti.

Pasak jo, fondas yra valstybinis ir ne tik jis buvo rangovas: „Rangovų buvo daug. Dėl konkursų net vyko teismai. Sąlygos ir laimėtojai buvo patvirtinti tik 2013 m. Kainą sunku įvertinti. Neseniai nuskambėjo skandalas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvardino, kad matininkai blogiausiai moka mokesčius.

VŽF moka ir visus mokesčius, ir dividendus valstybei. Jei konkursuose dalyvauti tie, kurie mokesčių nemoka, tai gal ir būtų gerokai pigiau. Ar tai nebūtų didesnė problema, nei VŽF, kuris moka mokesčius, moka atlyginimus ir dar dividendus? Čia kaip ir statybose, mažiausia kaina nereiškia geriausios paslaugos.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Kazys Starkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Kazys Starkevičius

Anot K.Starkevičiaus, VŽF funkcija yra ne tik žemę matuoti. Jis atlieka žemės konsolidavimo funkciją, supirkinėjo sklypus, vykdė miškų aukcionus.

„Pinigų pritrūko todėl, kad nebuvo pakankamai gerai kontroliuojami projektai. Turėjo veikti kontrolės mechanizmas, kad numatytų lėšų reformai užtektų. Tai nebuvo sukontroliuota. Dabar kai kuriems asmenims būtų labai paranku, jeigu fondo neliktų, bet tada rinkoje kainos labai pakiltų. VŽF yra kaip tam tikras saugiklis“, – teigė politikas.

Jam taip pat buvo nesuprantama, kodėl per trejus metus taip ir nepavyko rasti nuolatinio VŽF vadovo: „Jau treji metai nedirbu ministru. Man nesuprantama, kaip per tokį laiką vadovas vis dar nesurastas. Dabar matau tik tiek, kad ir į NŽT ateina daug abejonių keliančių asmenų. Keista, kai konsultantais tampa žmonės, anksčiau nepraėję į kitas pareigas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?