Klausimas, užkertantis kelią bendradarbiauti
Būtent turgavietės, anot jo, yra ta vieta, kur bet kuris parduodamas produktas gali duoti didžiausią finansinę naudą, juolab kad kvito prašo retas pirkėjas.
„Iš pradžių, mes, naivūs startuoliai, to nesupratome. Ieškojome kokybiškų ūkininkų produktų turgavietėse, ragaudavome, teiraudavomės, kaip gamina, kokios kainos. Jau lyg artėdavome prie susitarimo, todėl mūsų žmogus turėdavo paklausti: „Tai pardavimo dokumentus galėsite išrašyti?”. Ties šiuo klausimu pokalbis būdavo baigtas. Suprask, mokėti reikia tik grynais. Taip pokalbiai nurūkdavo su maždaug trečdaliu galimų tiekėjų“, – ūkininkų atranką prisimena www.baltakarve.lt vadovas.
P.Urbanovičius teigia, kad ši verslo patirtis gerai iliustruoja šešėlio mastus ir jie atitinka tuos 20-30 proc., apie kuriuos kalba Vyriausybė ir ekonomikos ekspertai.
„Tik vėliau supratome, kur šuo pakastas. Todėl dabar kokybiškų produktų ieškome pas naujos kartos ūkininkus, kurie visiškai kitaip žiūri į ateitį ir mokesčių slėpimas jiems nėra joks prioritetas. Juokiamės, kad ne veltui savo svetainę pavadinome Balta karve – čia lyg balta varna juodos šešėlinės prekybos jūroje”, – teigia P.Urbanovičius.
Viena išeičių – atsiskaityti kortelėmis
Kalbos, kad turgavietėse įdiegti atsiskaitymą kortelėmis neva būtų sudėtinga, verslininkas vadina niekuo nepagrįstomis.
„Yra paprasčiausias pasipriešinimas. Dabar kai kurie bankai atsiskaitymo kortelėmis aparatus duoda nemokamai. Tik naudokis. Kiekvienas mūsų kurjeris su savimi turi šiuos aparatus, todėl pirkėjas už produktus gali atsiskaityti kortele prie savo buto durų. Pagaliau jau yra bekontaktės mokėjimo kortelės. Problemos čia nėra – trūksta tik valios įvesti aiškias taisykles“, – įsitikinęs P.Urbanovičius.
Beje, bankai jau siūlo galimybę priimti mokėjimus kortele net ir mugių dalyviams. Bet retas kuris sutinka, nes kai kurie verslininkai per muges užsidirba pusės ar visų metų pajamas.
Neišvengta ir kuriozų
Prekybos natūraliais ir ekologiniais produktais sistemą sukūręs P.Urbanovičius juokiasi prisiminęs kuriozišką situaciją, kuri iki šiol taip ir liko neišspręsta.
„Vienas ūkininkas tiekia produktus ir mums, ir pardavinėja turgavietėje. Paaiškėjo, kad jis turguje parduoda pigiau nei didmeninė šių produktų kaina. Klausiame jo, kaip čia taip – negi jis negali mums tiekti produktų bent tokiomis kainomis, kokiomis prekiauja turguje. Pasirodo, ne. Tai reiškia, kad turguje labai apsimoka pardavinėti. Ar tai išspręs kvitų loterija? Vargu, nes prašantieji kvito ir toliau bus varstomi nemaloniais žvilgsniais, o turgavietėse daugiausia perka vyresni žmonės. Jie – solidarūs seniems įpročiams“, – įžvalgomis dalijosi solidžią bendravimo su ūkininkais patirtį turintis P.Urbanovičius.
Pasirinko kitokią verslo nišą ir nesuklydo
Ūkininkų produktų pristatymas į namus arba galimybė juos atsiimti bet kuriame miesto rajone tampa rimta alternatyva tradicinei prekybai turguose ar prekybos centruose. Šio pakankamai naujo verslo modelio kūrėjai teigia, kad nuolat auganti apyvarta ir pirkėjų susidomėjimas patvirtina, kad mažmeninė prekybos rinka pribrendo pokyčiams.
Beveik prieš metus startavusi natūralių ir ekologinių produktų elektroninė parduotuvė www.baltakarve.lt jau turi kelis tūkstančius klientų, kuriems gali pasiūlyti daugiau nei 500 pavadinimų ūkininkų produktų – daržovių, vaisių, uogų, duonos, kiaušinių, pieno, mėsos gaminių. Užsakyti produktai jau kitą dieną pristatomi pirkėjams į namus, produktus galima atsiimti ir 9-iuose jų atsiėmimo vietose.
E-prekybos maisto produktais rinka Lietuvoje dar tik formuojasi. Pagal pirkėjų skaičių nuo JAV, Prancūzijos, o juolab Didžiosios Britanijos, kur internetu maisto produktus perka apie 6 proc. gyventojų, Lietuva atsilieka dešimt ir daugiau kartų. 2016 metais Lietuvoje internetu maistą pirko vos apie 0,44 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad rinka tik formuojasi ir turi didelį potencialą augti.
