Lietuva – tarp nelegalių augalų apsaugos produktų naudotojų „lyderių“
Lietuva kartu su Rumunija, Bulgarija ir dar keliomis valstybėmis pirmauja tarp ES šalių, kuriose nelegalių augalų apsaugos produktų naudojama daugiausia. Asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė pateikia skaičius, iliustruojančius, kad nelegalių augalų apsaugos produktų rinka Lietuvoje sudaro net 17–23 proc. visos rinkos, kai tuo metu ES vidurkis siekia 10–13 proc.
„Pagal juodosios rinkos mastą esame arčiau Lotynų Amerikos ar Afrikos šalių, kur šešėlis sudaro apie ketvirtadalį visos rinkos“, – sako Z.Varanavičienė.
Nelegali rinka – didžiuliai nuostoliai valstybei ir pavojus sveikatai
Dėl šešėlinės augalų apsaugos produktų rinkos valstybė kasmet praranda daugiau kaip keturias dešimtis milijonų eurų, kurie galėtų būti panaudoti svarbioms sritims finansuoti – švietimui, sveikatos apsaugai, gynybai. Tačiau dar didesnį nerimą kelia pavojus žmonių sveikatai. Nelegalūs augalų apsaugos produktai dažnai būna nekokybiški, jų sudėtis nežinoma, todėl jie gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Be to, jie teršia aplinką, kenkia augalams, gyvūnams ir dirvožemiui. Nelegali rinka taip pat iškreipia konkurenciją ir sukuria nesąžiningas sąlygas tiems ūkininkams, kurie dirba legaliai.
Už nelegalią veiklą – griežtos bausmės
Z.Varanavičienės teigimu, kai visos naujosios direktyvos nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, už nelegalių augalų apsaugos produktų tiekimą ir naudojimą turėtų grėsti tokia pati baudžiamoji atsakomybė, kaip ir už nelegalių vaistų platinimą. Šiuo metu Lietuvoje už nelegalią prekybą augalų apsaugos produktais skiriamos tik administracinės baudos.
„Lietuva, su beveik mažiausiomis baudomis fiziniams asmenims, teoriškai įmanoma, bet praktiškai netaikoma atsakomybė juridiniams asmenims baudos procentais nuo apyvartos ir netaikydama baudžiamosios atsakomybės, yra sudariusi kone idealias sąlygas nelegalia prekyba pesticidais besiverčiantiems asmenims“, – teigia „CropLife Lietuva“ vadovė.
ES direktyva numato, kad už tokius pažeidimus bus galima skirti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimo bausmes.
Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Prancūzijoje už nelegalią prekybą augalų apsaugos produktais jau dabar gresia realios laisvės atėmimo bausmės. Prancūzijoje už tokia nelegalią veiklą gresia net iki septynerių metų kalėjimo.
Pirmieji žingsniai stiprinant kontrolę
Siekiant efektyviau kovoti su nelegalia augalų apsaugos produktų rinka, svarbu ne tik sugriežtinti bausmes, bet ir sustiprinti kontrolę. Seime jau svarstomi Augalų apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galių Valstybinei augalininkystės tarnybai kontroliuoti nelegalius produktus. Tikimasi, kad šie pakeitimai padės efektyviau kovoti su nelegalia rinka ir apsaugoti vartotojus, aplinką ir sąžiningus ūkininkus.
„Tai sveikintinas žingsnis, – sako tvarios augalininkystės principus skleidžiančios asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Z.Varanavičienė. – Tikimės, kad įstatymo pakeitimai bus priimti dar šios kadencijos Seime, o po to seks kiti nuoseklūs ES direktyvą iki galo įgyvendinantys žingsniai, įskaitant ir Baudžiamojo kodekso pakeitimus.“
