Seimui antradienį teikiamos tokios Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisos, kurias parengė Žemės ūkio ministerija. Joms jau yra pritarusi Vyriausybė.
Jeigu Seimas pataisas priims, jos galiotų iki 350 mln. eurų apyvartą per metus gaunantiems ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams, perdirbėjams, supirkėjas, didmeninei ir mažmeninei prekybai, išskyrus penkis didžiuosius prekybos tinklus.
Kaip BNS sakė Žemės ūkio ministerijos strateginio planavimo departamento ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius, anksčiau agentūra taip pat galėjo duoti nurodymus dėl nesąžiningų veiksmų, tačiau jie nebuvo aiškiai įtvirtinti.
-
Kokie maisto produktai Lietuvoje 2022 m. brango labiausiai: už kai kuriuos mokame ir 80 proc. daugiau
-
Prekybos centrai skelbia akcijas maisto produktams: ar išties išaušo metas apsipirkti pigiau?
-
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango
-
Seimo komitete – svarstymai dėl kainų augimo ir koncentracijos tendencijų
„Visi teoriškai suvokėme, kad tokius įgaliojimus ji turėjo – jeigu neteisėti veiksmai, ji gali duoti nurodymus ar įpareigojimus kažką padaryti. Dabar bus aiškiau“, – BNS teigė ministerijos atstovas.
Pakeitimais siūloma įstatyme įtvirtinti leidimą agentūrai žemės ūkio ar maisto produktų pirkėjus įpareigoti nutraukti draudžiamus nesąžiningos prekybos veiksmus. Taip pat pirkėjai turėtų atkurti ankstesnę padėtį arba pašalinti pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarčių pakeitimus.
Siūloma už nepateikimą dokumentų, taip pat ir tų, kuriuose yra komercinių paslapčių, skirti iki 50 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo dieną.
Laiku nenutraukus draudžiamų nesąžiningos prekybos veiksmų, neatkūrus ankstesnės padėties ar nepašalinus pažeidimo pasekmių, pavyzdžiui, nenutraukus netinkamos sutarties, bauda siektų iki 300 eurų už kiekvieną pažeidimo tęsimo dieną.
