Opozicijoje esančių liberalų atstovas Aplinkos apsaugos komitete Simonas Gentvilas apgailestauja, kad iniciatoriai su pataisomis galvoja ne valstybiškai, o valstietiškai ir, užuot sprendę esmines problemas dėl saugomų teritorijų valdymo, imasi tik siauram žmonių ratui svarbių reikalų.
Trijų „valstiečių“ siūlomais pakeitimais norima leisti gamtiniuose, kraštovaizdžio ir kartografiniuose draustiniuose statyti stogines gyvūnų prieglobsčiui – jų dydį, formą, medžiagas ir vietas nustatytų saugomos teritorijos nuostatai.
„Dėl kelių ūkininkų pastogių ir gyvulių priėjimo prie vandens keičia, bet žiūrėkime, kas vyksta plačiau – dėl statinių griovimo saugomose teritorijose – tarptautiniai teismai jau įsikišę. Ir kai tokius skandalus nuo Šventosios, Nidos iki Molėtų, Vijūnėlės dvaro, turi, užsiiminėji tvorelių pastatymu, tai smulkmeniškas interesas. Jis gal ir geras, bet nėra valstybinio mąstymo. Valstybės saugomose teritorijoje dabar tiek problemų prisikaupę...“, – BNS teigė parlamentaras.
Trijų „valstiečių“ siūlomais pakeitimais norima leisti gamtiniuose, kraštovaizdžio ir kartografiniuose draustiniuose statyti stogines gyvūnų prieglobsčiui – jų dydį, formą, medžiagas ir vietas nustatytų saugomos teritorijos nuostatai.
Pataisas teikiantis Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad palankios sąlygos laikyti naminius gyvulius skatins jų auginimą, besiganydami jie apgrauš žolę, krūmus ir „normalizuos ekosistemą“, nes dabar sutvarkyti apaugusias vietoves „stinga ir pinigų, ir proto“.
Taip pat siūloma keisti vandens telkinių pakrančių užtvėrimo taisykles – ketinama leisti užtverti deklaruotas ganyklas, tačiau būtų privaloma įrengti vartus ar sudaryti kitas galimybes žmonėms saugiai pereiti per ganyklą.
Dabar pakrantėje 5 metrų atstumu nuo kranto negali būti tveriamos tvoros ar kitaip kliudoma pakrante eiti žmonėms.
Vienas iš pataisų autorių – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad priėmus tokią pataisą, bus sudarytos palankesnės sąlygos gyvuliams teršti vandenį arba apribojamas žmonių patekimas prie jo.
„Per aklą saugojimą turime tai, kad tai, ką saugome, išnyksta, kad ir tie patys žalvarniai“, – aiškino A.Stančikas.
Pasak K.Mažeikos, dabar numatytas draudimas ne visada pasiteisina, nes pro vandens telkinį paliktas praėjimui plotas apželia, niekas jo netvarko.
„O jeigu šalia ganykla yra užtverta ir esant leistinam plotui, žmonės lipa per tą tvorą, kad patogiai – per gyvulių nuėstą ganyklą nueitų prie vandens“, – aiškino parlamentaras.
Trečioji pataisa numato, kad draustiniuose sodybų pastatai būtų statomi ir rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Iki šiol tai galima daryti laikantis draustinio tvarkymo plane ar savivaldybės bendrajame plane nustatytų sprendinių, ko siūloma atsisakyti.
S.Gentvilas prognozuoja, kad dėl šios pataisos bus daugiausia ginčų. A.Stančikas abejoja, ar atidaroma niša naujoms statyboms.
„Leidžiame ganyti, bet draudžiame statybą, tai ten gyvulių ir nebus, turi būti šalia jų ir žmogus“, – tvirtino komiteto vadovas.
K.Mažeikos teigimu, naujų sodybų dėl pataisos atsirasti negalės, o esamas rekonstruoti būtų paprasčiau.
„Yra siekis, kad jeigu vyksta kažkokie renovacijos darbai, kad susišauktų su šio regiono reikalavimais, kad nebūtų statomi įvairių formų, stikliniai, sudarkantys vietovės vaizdą, statiniai“, – BNS sakė parlamentaras.
Pataisos Seimui bus pateiktos pavasario sesijoje.
