Pasaulinės tendencijos – tikslusis ūkininkavimas, automatizavimas, DI
Pasaulinėje praktikoje, kuri jau įžengė ir į Lietuvą, taikomos įvairios jutiklių sistemos, dronai ir duomenų analizės platformos. Visa tai leidžia ūkininkams realiu laiku stebėti laukus, gauti informaciją apie dirvožemio drėgmę, augalų sveikatą, kenkėjų paplitimą ir kitus faktorius. Tokiu būdu galima tiksliai dozuoti trąšas, pesticidus ar vandenį, optimizuojant auginimo procesą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai.
Robotai ir autonominės mašinos pasaulyje vis dažniau perima sunkius ir pasikartojančius darbus, tokius kaip sėja, ravėjimas, derliaus nuėmimas ar gyvulių priežiūra. Tai leidžia ūkininkams sutaupyti laiko ir darbo jėgos kaštus, taip pat užtikrinti didesnį tikslumą ir efektyvumą.
Įvairioms užduotims atlikti pradedama pasitelkti ir dirbtinio intelekto (DI) algoritmus.
Įvairioms užduotims atlikti pradedama pasitelkti ir dirbtinio intelekto (DI) algoritmus. Tai padeda prognozuoti derlių, nustatyti augalų ligas ar kenkėjus, kurti optimalias ūkininkavimo strategijas. DI taip pat gali padėti ūkininkams geriau suprasti sudėtingus aplinkos veiksnius ir priimti pagrįstus sprendimus. Tačiau DI ir žemės ūkio partnerystė yra dar palyginti ankstyvojoje stadijoje.
Lietuvoje žemės ūkio skaitmenizacija taip pat įgauna pagreitį
Pažangiuose Lietuvos ūkiuose diegiamos įvairios duomenų surinkimo ir analizės sistemos, leidžiančios ūkininkams stebėti savo laukų būklę ir priimti pagrįstus sprendimus. Vis plačiau naudojami agrodronai – skraidantys žemės ūkiui skirti robotai. Nemažai žemės ūkio įmonių bendradarbiauja su universitetų ar kitų akademinių įstaigų mokslininkais, didesnės bendrovės pačios turi savo pažangių technologijų padalinius.
„Mūsų specialistai naudojasi lauko stebėjimo ir pasėlių priežiūros, vadinamosiomis scoutingo, mobiliosiomis programėlėmis. Paprastai jos būna sukurtos mūsų užsienio partnerių. Jos naudojamos piktžolių, augalų ligų atpažinimui, makro ir mikroelementų optimalaus kiekio nustatymui. Tai labai praverčia, pavyzdžiui, sudarant, pesticidų ar mikroelementų purškimo planus. Galime drąsiai teigti, kad pažangiuose Lietuvos ūkiuose skaitmenizacija taikoma jau gana plačiai“, – pasakojo bendrovės „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė Gabrielė Pšibišauskienė.
Pažangiuose Lietuvos ūkiuose skaitmenizacija taikoma jau gana plačiai.
Kiek kitaip, pasak jos, yra su dirbtinio intelekto taikymu: „Žemės ūkyje yra daugiau nei 70 faktorių, lemiančių galutinį derlių. Dar daugiau – tie faktoriai nėra statiški, jie nuolat kinta laike, ir manau, kad dėl nuolat besikeičiančių veiksnių dirbtinio intelekto taikymas Lietuvos žemės ūkyje dabartinėje stadijoje, bent kol kas, yra gana komplikuotas“.
Nepaisant iššūkių, DI sparčiai mokosi ir tobulėja, todėl tiek jis, tiek žemės ūkio skaitmenizacija plačiąja prasme turi didžiulį potencialą transformuoti žemės ūkį ir padaryti jį tvaresnį, produktyvesnį ir pelningesnį.
