Etnologė Nijolė Marcinkevičienė atkreipia dėmesį, kad rugiai Lietuvoje auginami per amžius, ir yra net už valstybę senesnė tradicija, ypatinga lietuvių kultūros dalis. „Rugių sėja ir pjūtis buvo svarbiausi metų darbai, žymėję vieno ciklo pabaigą ir kito pradžią – atėjimą ir išėjimą. Todėl rugių simbolis yra labai ryškus lietuvių dainose, patarlėse, apskritai, tautosakoje“, – pabrėžia etnologė.
Ji apgailestauja, kad rugių laukų Lietuvoje lieka vis mažiau, nes šių tradicinių žiemkenčių vietą užima kitos žemės ūkio kultūros. „Turiu vilties, kad rugių neištiks linų likimas. Juk linai ir rugiai visados būdavo greta. Linai žmones rengė, iš sėmenų buvo spaudžiamas aliejus, o rugiai maitino. Linų likimą nulėmė sparti pramonės raida – drobę pakeitė kitokie audiniai. Galiausiai, masinio linų auginimo Lietuvos ūkiai atsisakė dėl nepalankių ekonominių sąlygų. Užtat rugiai atsilaikė, nors dabar lentynose gausybė duonos gaminių ir skonių. Net tradicinės ruginės duonos receptūra šiandien labai mažai skiriasi arba visai nesiskiria nuo senųjų laikų“, – pastebi N.Marcinkevičienė.
Kviečių plotai plečiasi, rugių – traukiasi
Etnologės teigimu, būtent dėl rugiams tinkamų klimato sąlygų – gana šaltų, sniegingų žiemų – Lietuvoje susiformavo unikali juodos duonos kepimo tradicija.
Tačiau dabar rugiams sparčiai nykstant, sena lietuviška tradicija taip pat gali nukeliauti į užmarštį.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija pateikia duomenis, kurie rodo, kaip kinta Lietuvoje auginamų žemės ūkio kultūrų plotai.
„Per dešimtmetį smarkiai, kone trečdaliu, išsiplėtė grūdinių augalų pasėlių plotai. Šį pokytį labiausiai lėmė ūkininkų sprendimai sėti daugiau kviečių. Užtat rugių auginimo tendencijos pakrypo į priešingą pusę – jų plotai pastebimai traukiasi“, – dėsto Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.
Pasak D.Ruščiauskienės, permainas lemia ekonominės priežastys – daugeliui ūkininkų labiau apsimoka auginti kviečius ar kvietrugius, o ne rugius. „Nors kol kas lietuviškų rugių užtenka, įvertinus, kad auginami plotai sumažėjo trečdaliu, o pernykštis drėgmės perteklius ir šių metų sausra gali smarkiai sumažinti derlių ir suprastinti jo kokybę, išauga tikimybė, kad rugių gali tekti pasiieškoti kitose šalyse“, – sako D.Ruščiauskienė. Dalis Lietuvos malūnų rugių užsienio šalyse dairosi jau kuris laikas.
Svarbus ūkininko indėlis
Ruginiai miltai yra pagrindinė žaliava, naudojama juodai duonai kepti. Kepėjai į tešlą maišo ne mažiau negu 90 procentų ruginių miltų. Kaišiadorių rajono ūkininkas Antanas Kelpša abejoja, ar iš užsienietiškų grūdų iškeptą duoną galima vadinti lietuviška.
„Rugio grūdas yra lietuviškos duonos esmė – ūkininko žinios, darbas ir meilė, kuri perduodama iš kartos į kartą“, – tvirtina žemdirbys. Pernai rudenį A. Kelpša rugiais užsėjo 220 hektarų žemės. „Ūkiui tai – sėjomaina, o mano šeimai – galimybė puoselėti rugių auginimo tradiciją“, – teigia jis.
Laukuose prie Nemuno javus auginantis A. Kelpša rugius iš pradžių veža į „Malseną“. Į miltus sumalti grūdai vėliau keliauja į „Vilniaus duonos“ kepyklą, kuri dar pernai su miltų tiekėja pasirašė manifestą įsipareigodama juodą ruginę duoną kepti tik iš Lietuvoje užaugintų rugių.
Ūkininkas A.Kelpša sutiko tapti šios sutarties partneriu ir kasmet užauginti atitinkamą kiekį aukščiausios kokybės rugių, kad tik lietuviški rugiai nepranyktų. „Vilniaus duona“ planuoja, kad šiemet juodai duonai kepti reikės apie 18 tūkst. tonų rugių, kurie bus supirkti iš partnerių – Lietuvos ūkininkų.
Visdėlto dėl lietuviškų rugių ateities nerimaujantys tradicinių vertybių puoselėtojai sutaria – vien kasmet nupirkti keliolika tonų rugių nėra gana: laukų plotų mažėjimas tik pristabdomas. Norint išties pasirūpinti lietuviškų rugių apsauga, reikalingi kur kas didesnio masto veiksmai, reikalaujantys bendro visuomenės susitelkimo.
Todėl šįmet „Vilniaus duona“ pradeda iniciatyvą „Išsaugokime lietuviškus rugius drauge“, ir kviečia tradicijoms neabejingus visuomenės narius išreikšti pritarimą, kad lietuviški rugiai būtų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Išreikšti rūpestį dėl lietuviškų rugių ir pasirašyti galima adresu www.issaugokim.lt.
Lietuvos raudonojoje knygoje atsiradęs įrašas apie lietuviškus rugius reikštų ne tik reikšmingą lietuviškiems rugiams gresiančio pavojaus signalą, bet ir teisinį pamatą lietuviškų rugių laukų apsaugai organizuoti.