Dešimt metų ūkininkaujantis D.Ufartas pastebi, kad dažniausiai dega kombainai ir šienavimo įranga – presai. Jis mano, kad taip yra turbūt dėl to, kad ši įranga techniškai sukurta taip, kad turi visas sąlygas užsidegti.
„Kombaine yra tūkstančiai judančių, besisukančių, besitrinančių viena į kitą dalių, kurios netinkamomis eksploatavimo sąlygomis gali įžiebti ugnį ir sukelti gaisrą. Praktika rodo, kad, deja, dega visi kombainai: ir nauji, ir seni. Išvengti technikos gaisro turbūt yra neįmanoma, tačiau įmanoma gaisro riziką sumažinti iki minimalios“, – pažymi jis.
Ką ūkininkai turėtų padaryti prieš išvažiuodami su žemės ūkio technika į laukus, kad išvengtų tokių nelaimių?
D.Ufartas primena reikalavimus: kombainuose turi būti 2 vienetai ne mažiau 4 kg talpos gesintuvų ir vienas nedegus audinys. O kitoje žemės ūkio technikoje jų turėtų būti 2 vienetai po 2 kg arba 1 vienetas 4 kg talpos. „Tačiau iš ūkininko patirties galiu pasakyti – šių priemonių nepakanka. Štai mano kombaine yra šeši gesintuvai, ir milteliniai, ir angliarūgštiniai, bet gaisro atveju nežinau, ar jų visų pakaktų“, – dalijasi pastebėjimais jis.
Kokie gesintuvai turėtų būti kombaine? Skyrininkas pažymi, kad milteliniai gesintuvai yra populiarūs dėl savo universalumo ir dėl tų savybių, kurios tikrai gerai padeda malšinti ugnį. Tačiau, pasak jo, gesinat degančią žemės ūkio techniką dažnu atveju milteliniai gesintuvai ne visada puikiai atlieka savo darbą. Mat gaisrai neretai kyla dėl subirusio guolio, įkaitusio metalo, kuris uždega susikaupusias dulkes, arba dar blogiau – kažkur dėl nesandarumo prasisunkusį tepalą.
Tokiais atvejais milteliniu gesintuvu užgesinus gaisro židinį, įkaitęs metalas vis tiek sugeba vėl įžiebti ugnį. Todėl D.Ufartas pataria naudoti angliarūgštinį gesintuvą, kuris ne tik kad išstumia deguonį, bet ir atšaldo gaisro židinį. Taip sumažinama gaisro kilimo toje pačioje vietoje rizika.
Dar vienas svarbus ugniagesio gelbėtojo ir ūkininko patarimas – gesintuvus kombaine išdėlioti įvairiose lengvai pasiekiamose vietose, nes nežinoma, kur kils gaisras ir koks bus jo stiprumas ar liepsnos plitimo kryptis.
„Viena geriausių gaisro gesinimo priemonių – vanduo. Pastebėjau, kad daugelis kolegų turi kombainuose 20 l talpos vandens talpyklas, patarčiau jas padaryti lengvai išimamas ir po pirminio gesinimo milteliais tą įkaitusią vietą dar atšaldyti vandeniu“, – dalijasi patirtimi D.Ufartas.
Jis primena, kad degimą gaisro metu labai pagreitina dulkių tepalų sąnašos, kurios kaupiasi prie variklio ar kitose pavojingose vietose. Todėl dulkių išpūtinėjimas oro pūstuvu iš visų kombaino skyrių turėtų būti kiekvieno ūkininko kasdienis ryto darbas.
D.Ufartas yra ir pats patyręs žemės ūkio technikos gaisrą. „Presuojant šieną subiręs guolis įkaitino veleną, o šis įkaitęs pradėjo uždeginėti guminį diržą. Milteliniu gesintuvu užgesinti nepavyko, nes vos tik nutraukus miltelių pūtimą ugnis vėl įsižiebdavo – įkaitęs velenas vėl uždegdavo preso diržą. Laimei, turėjau vandens, vandeniu atšaldžiau veleną ir gaisras daugiau nekilo“, – pasakoja jis.
Per savo dvylikos metų darbo ugniagesiu gelbėtoju ir skyrininku laiką jis yra gesinęs ir laukuose degantį kombainą. Pastebi, kad žemės ūkio technikos gaisrai nesiskiria nuo kitos technikos gaisrų, išskyrus tai, kad jie dega dažniausiai laukuose. Todėl privažiavimas prie gaisro židinio šiuos gaisrus daro ypatingesnius.
„Laukai žymimi kaimais, maksimaliai operatyviai pasiekti gaisro vietą neretai būna sudėtinga, nes laukus dažnai kerta melioracijos grioviai ir privažiavimas prie gaisro vietos kartais būna nelengvas ir ne toks greitas, kaip norėtųsi“, – sako D.Ufartas.
O laikas gesinant gaisrą yra lemiamas faktorius. Todėl ugniagesys gelbėtojas ūkininkams pataria: kilus gaisrui, kol atvyks ugniagesiai, patiems bandyti gesinti ugnį. „Iš praktikos žinau, kad laiku atlikti veiksmai, geras privažiavimas, tiksli nurodyta lokacija išsaugojo pusės milijono vertės apynaujį kombainą“.
D.Ufartas kolegoms ugniagesiams gelbėtojams linki saugaus darbo, o ūkininkams – kad derliaus nuėmimo neapkartintų ugnis.
