Kad Kalifornijos sliekai gali uždirbti pinigų, Dovilė Padūmienė suprato prieš šešerius metus ir dabar ji yra didžiausios Lietuvoje sliekų fermos savininkė, komposto dėžėse sliekų milijonai – apie tris tonas.
Pasak verslininkės, susidomėjimas Kalifornijos sliekais auga, nes investicijos nėra didelės (gali svyruoti nuo kelių šimtų eurų iki dešimčių tūkstančių), priežiūra ir išlaidos jiems auginti minimalios. Sliekai minta galvijų mėšlu, maisto atliekomis. Tačiau pagaminta sliekų produkcija per mėnesį pelno neatneš, mat kilogramas sliekų kainuoja apie 30 eurų.
Kad Kalifornijos sliekai gali uždirbti pinigų, Dovilė Padūmienė suprato prieš šešerius metus ir dabar ji yra didžiausios Lietuvoje sliekų fermos savininkė.
„Galbūt daugelis tikisi, kad investavus, tarkim, į penkis kilogramus sliekų, po metų turėsi jau milijoną. Tačiau tai kaip ir bet kuri investicija – kiek investuoji, tiek ir pelno gauni, bet laiko turi praeiti“, – sakė sliekų augintoja D. Padūmienė.
Tuo metu Šakių rajono ūkininkas Tautvydas Juškaitis sakė, kad jo ūkyje gyvena apie pusantros tonos sliekų.
„Vienam kvadratiniame metre jie per metus pagamina apie vieną kubinį metrą biohumuso, tai jeigu jie komposto suvalgo sakykim 100 procentų, tai 60 procentų bus biohumusas, tai tokia išeiga“, – apie verslą pasakojo ūkininkas.
Kalifornijos sliekų pagamintas organines trąšas, biohumusą, verslininkai dažniausiai parduoda ekologiškiems ūkiams, daržininkams ir sodininkams. Bet biohumusas nėra pigus, tūkstantis litrų kainuoja apie 120 eurų. Kai kurie ūkininkai prekiauja ne tik kietu biohumusu, bet ir skystu, kiti gamina biohumuso arbatą.
„Biohumuso arbata yra paruošta kambariniams augalams, maišelio užtenka pamerkti į 3-5 litrų kambario temperatūros vandenį ir po 3-4 dienų, kai tirpalas tampa sodriai rudas, galima laistyti gėles“, – sakė D. Padūmienė.
Sliekų augintojai biohumusą realizuoja ne tik Lietuvoje, siunčia į kaimynines ES šalis, Norvegiją, jis paklausus ir kituose žemynuose.
Sliekų augintojai biohumusą realizuoja ne tik Lietuvoje, siunčia į kaimynines ES šalis, Norvegiją, jis paklausus ir kituose žemynuose.
„Aš siūlyčiau vietos ūkininkams pardavinėti mažesne kaina arba ieškoti rinkos užsienyje. Ir šiuo metu susirašinėju su Jungtiniais Arabų Emyratais, Nigerija. Ypač Nigerijai labai reikia biohumuso, nes ten Jungtinės Tautos daro projektus, susijusius su erozijos pažabojimu Sacharoje. Realizuoti produkciją įmanoma, tik reikia būti atkakliam ir ieškoti rinkos“, – patarimais pasidalino T. Juškaitis.
Kalifornijos sliekai ne tik gamina prekę – organines trąšas. Jie naudingi ir namų ūkyje – gali pagaminti komposto, pavyzdžiui, šiltnamiui, taip pat tinka žvejybai.
