Balandžio 15 d. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) konferencijoje, kuri vyko Varėnoje, dalyvavo apie 90 žmonių. Aštuonių rajonų asociacijos atstovai svarstė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės naująjį įsakymo „Dėl žemės ūkio ministrės 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.
Ūkininkai stebėjosi, tarsi jau būtų užmirštas ministrės balandžio 6 d. įsakymu skelbtas prioritetas grikiams, nes atsirado nauji prioritetai... Prasidėjus sėjai, ruošiamasi keisti 16 ankstesnių iki šiol galiojančių taisyklių punktų.
Po bemaž savaitę trukusio lietaus, praėjusį penktadienį nušvito ryški saulė, kvietusi ūkininkus į laukus, bet ekologiškai ūkininkaujantieji Rokiškio, Šalčininkų, Elektrėnų, Ukmergės, Druskininkų, Kaišiadorių, Lazdijų bei Varėnos rajonų asociacijos atstovai apie 2,5 valandos Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos salėje bandė kovoti už ekologinės žemdirbystės išsaugojimą ir tęstinumą nederlingose žemėse.
Pradėdamas konferenciją LNŽNA pirmininkas Juozas Baublys pristatė pakviestus svečius – Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotoją Saulių Jasių, Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėją Nedą Jakubauskienę; Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) žemės ūkio paramos departamento vedėją Giedrę Valbasytę, Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausiąją specialistę Sigutę Stakvilevičienę, „Ekoagros“ Sertifikavimo skyriaus vadovą Virginijų Masionį. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininką Saulių Daniulį; LNŽNA partnerį advokatą Vytautą Šenavičių.
Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos žemės ūkio konsultacinės tarnybos Trakų biuro vadovas Albertas Malašauskas bei Varėnos biuro vadovas dr. Audrius Stoškus, LNŽNA valdybos nariai, savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio specialistai.
Ūkininkai taip ir nesulaukė paaiškinimo, kodėl visa tai daroma, kodėl neleidžiama plėsti ekologinę žemdirbystę?
Ekologiškai ūkininkaujantieji jau anksčiau pasvarstydavo, kad yra valdininkų apgauti. J.Baublys glaustai pateikė faktus: „2015 m. deklaruojant pasėlius, ekologiškai ūkininkaujantiems galimi buvo keli variantai: pasitraukti iš ekologinio ūkininkavimo, užbaigti 2007-2013 m. ekologinio ūkininkavimo programą arba pereiti prie naujos 2014-2020 m. programos, priimant naujus įsipareigojimus.
Vienas iš reikalaujamų įsipareigojimų buvo ekologiškai ūkininkauti visame ūkyje visą programinį laikotarpį arba įsipareigoti pereiti prie viso ekologinio ūkio 2016 m. ir išlaikyti visą programinį laikotarpį. Niekur nebuvo parašyta, kad ekologiškai ūkininkaujantys, pasilikę pabaigti seną 2007-2013 m. programą ir 2015 m. ją pabaigę, negalės 2016 m. tęsti ekologinio ūkininkavimo ir prisiimti naujų įsipareigojimų.
Buvo aiškinama, kad pabaigus seną programą, galės pereiti prie naujos. Tačiau 2016 m balandžio 6 d. žemės ūkio ministrės patvirtintos taisyklės nemažą ūkininkų dalį paliko už ekologinio ūkininkavimo ribos. Taigi ūkininkai buvo valdininkų suklaidinti! O juk daugeliui ūkininkaujančiųjų tai buvo ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Beje, ekologiškai ūkininkaujančiųjų daugiausia yra nenašiose žemėse“.
Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas S.Jasius konferencijoje kalbėjo apie ekologinio ūkininkavimo taisyklių pakeitimus.
Jam daugiausiai buvo pateikiama klausimų ir išsakoma komentarų. Tačiau ūkininkai taip ir nesulaukė paaiškinimo, kodėl visa tai daroma, kodėl neleidžiama plėsti ekologinę žemdirbystę? Vienintelis atsakymas, kad stinga lėšų ir turima „labai ribota galimybė naujų paraiškų šaukimą daryti“, konferencijos dalyvių nepaguodė.
Ūkininkai stebėjosi, kodėl šiemet prisiimantiems naujus įsipareigojimus kompensacinė parama bus mokama tik sodų, uogynų, daržovių ir bulvių augintojams, kurie gali plėsti savo ekologinius plotus? Iš salės sklido replikos: „Nesuprantat, ką šnekat! Kodėl tos kultūros pasirinktos? Kiek yra sertifikuotų uogynų? Kur dėsit uogas, ar traškučius gaminsit?“.
Salėje ūkininkai diskutavo vieni su kitais ir išsakydavo savo mintis bei pasiūlymus atvykusiems atsakingiems darbuotojams: „Iš mūsų reikalaujate įsipareigoti, o jūs mums ar įsipareigojate?... Jeigu nusprendėm prisiimti įsipareigojimus pagal ministerijos balandžio 6 d. nurodymus ir pakeitimus, o dabar vėl kitas projektas... Kiek dar tų projektų bus?“ – teiravosi ūkininkai.
Žemdirbius domino įsėliai, sėjomaina, sertifikatai, patikros, agrocheminiai tyrimai. Dalyviai klausinėjo atsakinguosius svečius, kodėl ūkininkai apie patikras neinformuojami bent prieš dieną? Juk žemė ir pasėliai per dieną nepasikeis, kaip ir buhalteriniai duomenys. Ar ūkininkai turi lauke sėdėti ištisas dienas ir kelis mėnesius laukti tikrintojų? Kai kurie ūkininkai priekaištavo, kad Žemės ūkio ministerija pati neturi metodikos, todėl lemia neaiškūs faktoriai ir prieš sėją arba jos metu, kai ūkininkai ypatingai užsiėmę darbais, keičiamos taisyklės.
Žemės ūkio ministerijos atstovams pastabų turėjo ir LNŽNA partneris advokatas Vytautas Šenavičius. Advokatas įspėjo, kad ūkininkai būtų atidūs, nes šiuo metu galiojantys reikalavimai sunkiai pritaikomi žemės ūkyje.
Nesuprantat, ką šnekat! Kodėl tos kultūros pasirinktos? Kiek yra sertifikuotų uogynų? Kur dėsit uogas, ar traškučius gaminsit?
Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir rūpimus klausimus, pastabas išsakė ne tik LNŽNA pirmininkas J.Baublys, bet ir žemės ūkio bendrovės „Dubičiai“ vadovas Stasys Kėrys, Lietuvos ūkininkų sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultacinės tarnybos Varėnos biuro vadovas dr. Audrius Stoškus, LAMMC filialo Perlojos bandymų stoties vadovė Rūta Česnulevičienė, Noškūnų ūkininkas Vaclovas Arlauskas, Valdas Leikūnas iš Ežerėkų ir kiti. Ypatingai aktyvūs buvo ir Trakų rajono ūkininkai.
Įtraukus išsakytus dalyvių pasiūlymus, konferencijoje buvo priimta jau ir anksčiau su žemdirbiais aptarta rezoliucija. Joje reikalaujama leisti dalyvauti 2014-2020 metų „Ekologinio ūkininkavimo“ programoje ūkininkams ir juridiniams asmenims, prisiimant naujus įsipareigojimus, kurie 2015 ar 2016 metais baigia 2007-2013 m. ekologinio ūkininkavimo programą; leisti didinti ekologinius plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ tame plote, kuriame deklaruodamas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius 2015 m., pagal tuo metu galiojančias taisykles, pareiškėjas įsipareigojo ekologiškai ūkininkauti nuo 2016 m.; leisti auginti tos pačios rūšies javus 2 metus iš eilės; skaičiuojant ypatingai mažą derlingumą ekologiniuose ūkiuose 50 proc. sumažinti derliaus ribas, nuo kurių skaičiuojamas ypatingai mažas derlius, ūkininkams ūkininkaujantiems nederlingose žemėse; „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonėje įtvirtinti nuostatą, leidžiančią ekologiniame ūkyje auginti daugiamečių žolių arba ankštinių javų rūšis; nereikalauti, kad ekologiškai būtų ūkininkaujama visame ūkyje; nekeisti esminių ekologinio ūkininkavimo taisyklių nuostatų visą ūkininkų įsipareigojimo laikotarpį; atidėti privalomus žemės tyrimus iki 2018 metų;
Rezoliucija išsiųsta ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir kitoms atsakingoms institucijoms.
Ekologiškai ūkininkaujantieji deklaruoti pasėlius pradės nuo gegužės 2 d. Skirstydamiesi ūkininkai svarstė ir abejojo, ar iki to laiko bus parengti „Ekologinio ūkininkavimo“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimai, atsižvelgus į ūkininkų reikalavimus, ar teks žemdirbiams vėl derėtis?
