Niekas nesuprato
Turėti nuosavą šiltnamį, kuriame būtų galima auginti gėles ir kitokius augalus, Vytautas svajojo nuo mažens. Daugeliui tokia berniuko svajonė atrodė kiek keista, tačiau pats V.Šteinys kantriai siekė savo tikslo ir neabejojo, kad vieną dieną jį pavyks įgyvendinti. Net tėvai tuomet nesuprato savo sūnaus, nes galvojo, kad tai – moteriška veikla, o vaikinui labiau turėtų rūpėti traktoriai ir mašinos.
Vis dėlto Vytautui aplinkinių požiūris buvo nė motais. Labiausiai tuomet jį palaikė teta, kuri pati turėjo didelį šiltnamį ir jame augino agurkų ir pomidorų daigus.
Iki savo tikslo V.Šteinys ėjo kantriai ir palengva. Sukūręs šeimą tuo metu dar Vilkaviškio rajone gyvenęs vyriškis kurį laiką dirbo vienoje šio krašto grūdų supirkimo įmonėje, o laisvalaikiu su žmona važiuodavo į miškus grybauti ir uogauti. Surinktas gėrybes vėliau pora pardavinėdavo Vilkaviškio turguje. Jie net buvo praminti „grybų karaliais“, nes didesnių grybų į turgų nelabai kas atveždavo. Iš gėrybių surinktų miškuose šeima uždirbdavo gana nemažus pinigus – daugiau nei siekė tuometinė Vytauto alga.
Tuo metu jiedu Vilkaviškyje nuomojosi butą, vėliau – namą. Vis dėlto mintys apie nuosavą būstą niekur nedingo, tad Šteiniai dažnai naršydavo skelbimų portaluose ir ieškojo, kaip patys sako, savo svajonių namų.
Investavo į šiltnamį
Kartą I.Šteinienė internete parodė vyrui parduodamą apleistą sodybą Kalvarijos savivaldybėje. Pora jau kitą dieną nuvyko jos apžiūrėti ir nors neturėjo pakankamai pinigų jai įsigyti, nusprendė su šeimininkais derėtis, kad šie leistų visą reikiamą sumą išmokėti per kelerius metus.
„Sodyba buvo negyvenama devynerius metus! Galima tik įsivaizduoti, kokie krūmynai ir brūzgynai ten buvo užžėlę, kaip atrodė apleistos vidaus patalpos. Ten nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Mus labiausiai sužavėjo tai, kad kartu su namu buvo parduodama ir 19 hektarų žemės. Daugiau nei pusę šio ploto užėmė miškai. Esu baigęs miškininkystės mokslus, tad puikiai supratau, koks tai turtas“, – kalbėjo V.Šteinys.
Sodybos šeimininkai pasirodė supratingi ir jaunajai šeimai pavyko susitarti dėl norimų sąlygų. Pradėję kuopti ir valyti būsimus namus, Šteiniai po gero pusmečio persikėlė į juos gyventi. Vytautas jau tuomet turėjo viziją, kur stovės jo svajonių šiltnamis.
Vykti į užsienį nesinorėjo. Buvau trumpam ten išvažiavęs, bet labai trūko šeimos.
„Viskas atrodė paprasta, trūko tik pinigų. Ir toliau grybavome bei uogavome, tačiau po truputį ieškojau ir kitos veiklos. Vykti į užsienį nesinorėjo. Buvau trumpam ten išvažiavęs, bet labai trūko šeimos. Grįžęs į Lietuvą ėmiau supirkinėti senus, nenaudojamus traktorius. Kuo jie baisiau atrodė, tuo man buvo geriau, nes galėjau juos pigiai nupirkti. Traktorius remontuodavau, restauruodavau ir po to parduodavau. Visus gautus pinigus investavau ne į namą, o į šiltnamio statybas. Taip po kelerių metų mūsų sodyboje atsirado maždaug 6 arų ploto šiltnamis“, – pasakojo pašnekovas.
Vien jo pastatymas kainavo 8–9 tūkst. eurų. O juk dar reikėjo įrengti laistymo bei kitokio pobūdžio įrangas.
Visos įmanomos klaidos
Vos persikraustę į Juodelius Šteiniai pasisodino po hektarą braškių ir aviečių, ėmė auginti žieminius česnakus. Tiesa, neseniai šeima visus braškių plotus užarė, o pavasarį tą patį ketina padaryti ir avietyne. Pagrindinė to priežastis – daug darbo, mažai naudos. Užaugintos produkcijos nėra kur realizuoti.
„Gyvename prie Lenkijos sienos, tad uogų pasiūla, atvežama iš tos šalies – didžiulė. Žmonės perka tai, kas pigiau ir jiems visai nesvarbu, kad viena uoga sveikesnė už kitą. Mes auginome vasarines avietes, o Kaune esantis uogų supirkimo punktas perka tik rudenines. Mums reikia samdyti uogų skynėjus, o pačių aviečių padėti nėra kur. Jų niekam nereikia, tad didžiąją dalį tenka išmesti. Nusprendėme, kad ši ūkio šaka – ne mums“, – kalbėjo pašnekovas.
Šteiniai nusprendė apsiriboti tik gėlių ūkiu. Juolab kad šis verslas jiems nuo pat pradžių neša didžiausią naudą.
Gėles auginti šeima pradėjo kiek daugiau nei prieš trejus metus. Pirmosios gėlės jų ūkyje buvo chrizantemos, nes joms nereikėjo šiltnamio, kurio tuo metu Juodelių kaimo gyventojai dar neturėjo.
„Atsiradus šiltnamiui ėmėme auginti pačias įvairiausias vasarines gėles. Net nežinau, kiek rūšių šiuo metu jų turime. Iš pat pradžių apie jų auginimą beveik nieko nežinojome, tad padarėme visas įmanomas klaidas. Nepaisant to, jau pirmus metus baigėme pelningai“, – prisiminė Kalvarijos rajono gyventojas.
Jau pirmus metus baigėme pelningai.
Darbas išsekina
Iš pradžių gėlėmis Šteiniai prekiavo ir namuose, ir veždavo į turgus, tačiau nuo šių metų nusprendė apsiriboti tik darbu savo ūkyje. Juolab kad klientų jiems netrūksta.
„Dauguma tų, kas prekiauja Kalvarijos, Vilkaviškio, Marijampolės turguose ar kioskeliuose, perka gėles iš mūsų. Stengiamės augalą užauginti kuo pigiau, tad savo klientams galime pasiūlyti labai žemą kainą, tikrai ne aukštesnę nei kaimyninėje Lenkijoje. Be to, žmones viliojame ir tuo, kad pagal jų norus nemokamai sukomponuojame puokštes. Gėlių asortimentas pas mus – didžiausias visame Marijampolės regione. Auginame ne tik pagrindinių rūšių gėles, bet ir kompozicinius augalus“, – sakė V.Šteinys.
Didžiuliame ūkyje per sezoną, kuris įprastai trunka nuo kovo pradžios iki rugpjūčio, darbo netrūksta. Būtent kovo pradžioje pas Šteinius iš Olandijos atkeliauja augalų daigai. Patys Juodelių gyventojai gėlių nedaigina, nes tai, anot jų, brangiai kainuotų.
„Lietuvoje tam – per mažai saulės, per šalta. Visi didieji šalies gėlininkai siunčiasi daigus iš Olandijos, nes taip jie sutaupo nemažai šildymo kaštų. Galite tik įsivaizduoti, kiek reikia per parą sukurti malkų, jei lauke spaudžia 20 laipsnių šaltukas, o viduje būtina išlaikyti bent 10 laipsnių temperatūrą. Laimei, turime savo miško, tad šildyti galime pigiau nei kiti“, – kalbėjo gėlininkas.
Anot jo, laikotarpis, kai šiltnamyje būtina palaikyti norimą temperatūrą yra labai sunkus, nes net naktį tenka kas kelias valandas keltis ir kūrenti krosnį. Ne mažiau pastangų kainuoja gėlių ūkio išlaikymas vasaros laikotarpiu. Paprastai per parą išlaistoma 4–5 tonos vandens. Ir nors vandenį iš greta esančio net žiemą neužšąlančio tvenkinio automatiškai pasiima laistymo sistema, tačiau, pasak ūkio šeimininkų, svarbu ne tik vanduo, bet ir tręšimai.
Žmonės mato tik galutinį produktą, tačiau net neįsivaizduoja, kiek jėgų kainuoja jį užauginti.
„Jei nori turėti gražią gėlę, reikia ją „pamaitinti“ trąšomis. Žmonės mato tik galutinį produktą, tačiau net neįsivaizduoja, kiek jėgų kainuoja jį užauginti. Sezono metu šiltnamio išlaikymas per parą kainuoja apie 100 eurų. O kur dar pačių darbo įvertinimas? Šiemet žmonai kelis sykius vos neprireikė medikų pagalbos, nes buvo visiškai išsekusi. Dirbti visą dieną šiltnamyje, kur vasarą viduje temperatūra neretai siekia beveik 50 laipsnių karščio, – daug jėgų reikalaujanti veikla“, – pasakojo pašnekovas.
Gamins 3D baldus
Gėlių ūkyje per dienas pluša ne tik Vytautas su žmona Inga, bet ir mažosios jų atžalos – šešiametė Luka ir trejų metukų Milita. Vyras juokėsi, kad vyresnėlė – tikra jo pagalbininkė. Ji puikiai skiria augalų ligas, nevengia tėvams duoti pastabų, jei mato, kad gėlės prižiūrimos ne taip, kaip reikia.
Šiuo metu Šteinių ūkyje daug gėlių nelikę. Vytautas pasakojo, kad įprastai rugpjūčio pradžioje neparduotus augalus tiesiog išmeta į kompostą. Nors daug kas tuo stebisi, pats pašnekovas teigė, kad sumažėjus pirkimams, toliau laikyti gėles paprasčiausiai neapsimoka. Tiesa, dabar ūkyje galima rasti kitų, šaltesniam metų sezonui būdingesnių augalų.
Nors gėlių sezonas jau baigtas, V.Šteinys nežada sėdėti rankų sudėjęs ir laukti pavasario. Vyras turi įsigijęs rąstams pjauti skirtą mašiną – gaterį bei medžio apdirbimo stakles. Jis ketina šaltuoju metų laikotarpiu verstis medienos apdirbimo darbais.
„Turiu nuosavo miško, tad kodėl to neišnaudojus? Žadu netoli sodybos esančiose senose fermose įsirengti patalpas, noriu įsigyti dar modernesnes medžio apdirbimo stakles. Noriu gaminti 3D stalus ir suolus. Seniai ieškojau informacijos apie jų gamybą, tačiau internete jos nelabai yra. Dėl to neseniai Vilniuje baigiau specialius kursus ir tikiuosi jau šiais metais pagaminti pirmąjį savo 3D stalą“, – vylėsi Juodelių kaimo gyventojas.
Jei viskas gerai seksis, Vytautas ateityje su 3D baldų gamyba žada plėstis ne vien į Lietuvos, bet ir į Europos rinkas.
Tikiuosi, jog tiek 3D baldų gamyba, tiek gėlių prekyba puikiai seksis ir ateityje.
„Šiandien grybaujame ir uogaujame jau tik savo malonumui. Buvo smagu ir tuomet, kai tai buvo vienas iš pagrindinių mūsų pragyvenimo šaltinių, tačiau to pakartoti nesinorėtų. Tikiuosi, jog tiek 3D baldų gamyba, tiek gėlių prekyba puikiai seksis ir ateityje. Norisi parodyti, kad net ir kaime galima sukurti sėkmingai veikiantį verslą“, – šypsojosi V.Šteinys.
