Kompensacijos nenumatomos
Pieno supirkimo taisyklių pakeitimo projektas pasirodė likus vos kelioms dienoms iki praėjusios kadencijos Vyriausybės darbo pabaigos. Su pieno gamintojais jis nebuvo neaptartas, tad smulkiesiems ūkininkams jis atrodo kaip akibrokštas. Nauji pakeitimai ūkininkus jau artimiausiais metais įpareigotų į punktą pristatyti tik atšaldytą pieną. Tai reiškia, kad šaldytuvų neturintys mažieji ūkininkai nebegalėtų parduoti pieno. Pieno melžimo įranga ir šaldytuvais rajone yra pasirūpinę tik maža dalis ūkininkų, tad smulkiesiems gali prireikti didelių investicijų.
Dar vienas daugelį gyvulininkystės ūkių paliesiantis dviejų ministerijų – Aplinkos ir Žemės ūkio – sprendimas pakeisti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, kuriame numatytas draudimas nuo lapkričio iki kovo neleisti išvežti į laukus kraikinio mėšlo. Jokios paramos dėl naujų reikalavimų išpildymo ūkininkams kol kas nėra numatyta. Rajono ūkininkai nesiruošia nuolankiai sutikti naujos tvarkos – vos tik sužinoję apie naujų pieno supirkimo tvarką puolė rinkti parašus.
V.Šadauskienė: kaimo pribaigimas
Anžilių kaime ūkininkaujanti Virginija Šadauskienė teigia, kad pieno šaldytuvo be 600 eurų nenusipirksi. „Ir tai dar dėvėtas. O kur dar patalpa šaldytuvui, pieno siurbliui ir visoms kitoms priemonėms pasistatyti? Dar elektros sąnaudos. Kiekvienam ūkininkui imti atskirą šaldytuvą tikrai neapsimoka. Prieš keliolika metų kūrėme pieno punktus, o dabar keičiame plokštelę, kiekviename kieme statome šaldytuvą. Net ir pieno tyrimai neliko valstybine įmone, tapo privati“, – pažymi V.Šadauskienė. Ji pastebi, kad nepaisant to, kad valdžia ištisus dešimtmečius kalba, kad mūsų prioritetinė šaka yra gyvulininkystė, tačiau reali situacija rodo ką kitą.
„Šalyje siaučiant pandemijai, ūkininkams galvojant kaip išgyventi, Žemės ūkio ministras kaip išsijuosęs kuria naujas tvarkas – kaip greičiau pribaigti kaimą. Protingiau būtų palaukti karantino pabaigos, surengti susitikimus su kaimo žmonėmis, išklausyti jų mintis, o tada leisti įsakymus. Dabar ne pats tinkamiausias laikas. Tai atsilieps smulkiems ūkiams“, – įsitikinusi ūkininkė.
Primena žaidimus smėlio dėžėje
Šarkių kaimo ūkininkei Daivai Lukauskienei nesuprantama, kodėl valdžia nori sunaikinti kaimą. „Žmonės susikūrė darbo vietas, išlaiko šeimą, o jie prievarta varomi į darbo biržą. Kaip išgalėti susipirkti visą įrangą, kuomet kai kurie gauna tik 15 centų už pieną?“ – klausia D.Lukauskienė. Ne mažesnį pasipiktinimą jai kelia nauji reikalavimai ir dėl mėšlo tvarkymo.
Kaip išgalėti susipirkti visą įrangą, kuomet kai kurie gauna tik 15 centų už pieną? – klausia D.Lukauskienė.
„Ką gali mėšlo krūva, tvarkingai apkasta šiaudais? Negi jinai gali kažką nuodyti? Gal aš nepakankamai išsilavinusi? Tie ministrai kaip vaikai smėlio dėžėje. Jie nieko neišmano apie kaimą. Užtat ir leidžiami tokie ūkininkams nepalankūs įstatymai.
Be to, šitas laikas tikrai nėra tinkamas, kuomet dažnas neturi darbo. Pamenu, kai buvau parodoje Algirdiškėse, kažkas Palionio paklausė, ar jis turi kažką bendro su žemės ūkio. Jis atsakė, kad jo tėtis turėjo arklį. Čia panašiai kaip toje dainoje: „Mano tėvas dirbo lopšius, o į lopšius dirbau aš“, – sulygino ūkininkė. Ji viliasi, kad valdžios atstovai įsiklausys į ūkininkus ir susilaikys bent kuriam laikui nuo naujų reikalavimų.
R.Gunevičius: Europai nereikia gamintojų
Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus vadovas Rimas Gunevičius palaiko visų rajono ūkininkų poziciją ir yra tos pačios nuomonės, kaip ir jie.
„Pieno gamintojai galėtų pasakyti, kad jau atėjo laikas išskersti paskutines karves ir baigti tas pienininkystes. Čia visiškai nelogiška, kad kelias karves turintis žmogus pasistatytų šaldytuvą ir pasidarytų mėšlidę. To neįmanoma pasidaryti iš centų, kurie gaunami už pieną. Žinoma, stambiems kompleksams, kurie turi po kelis tūkstančius karvių, nauji reikalavimai nebus toks didelis sunkumas“, – svarsto R.Gunevičius. Jis pastebi, kad ūkininkų žlugdymas vyksta jau ne pirmus metus, tad pats paskutines karves išpardavė daugiau kaip prieš metus.
Mes Europai reikalingi kaip vartotojai, o ne kaip gamintojai, – sakė R.Gunevičius.
„Suprantu, kad čia tokia Europos politika – sunaikinti likusius pieno ūkius. Mes Europai reikalingi kaip vartotojai, o ne kaip gamintojai. Visos paramos ūkininkams yra juokingas dalykas – viena ranka duoda, o dviem – atima. Panaši situacija laukia ir grūdininkų, nes jau kalbama apie akcizo panaikinimą“, – priminė R.Gunevičius. Jis pamena, kad anksčiau penkias karves laikantis žmogus sugebėjo išlaikyti visą šeimą, kas dabartinėmis sąlygomis yra veik neįmanoma. R.Gunevičių džiugina ūkininkų vieningumas, bet jis nemano, kad ūkininkų parašai gali atšaukti Ministerijos užmojus.
Pakeitimus žada atidėti
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, paprašyti pakomentuoti atsakymą, ilgai rinko žodžius. Galiausiai atėjo atsakymai, bet jų autorius taip ir nedrįso įvardinti net savo vardo.
„Pieno tyrimų duomenys rodo, jog superkamo pieno kokybė vis dar kelia problemų. Nemažoje dalyje pieno, atvežamo į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus. Pieno kokybę ypač blogina tai, kad pamelžtas pienas nėra atšaldomas iš karto po melžimo.
Todėl kontroliuojančios institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos siūlymu buvo parengtas Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas, kad visas superkamas pienas būtų atšaldytas iki 8 °C . Ne vienerius metus daug diskutuota apie priemones, kurios galėtų padėti pieno gamintojams gerinti pieno kokybę. Pieno gamintojai buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones.
Praėjusiais metais išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“.
Pieno gamintojams, kurie laiko ne daugiau kaip 9 karves, buvo skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 tūkst. Eur. Paraiškų rinkimo etapui skirta 12, milijonų eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų. Per du paraiškų teikimo mėnesius dėl paramos smulkiesiems ūkiams kreipėsi 539 smulkieji pienininkai. Bendra jų paraiškose nurodyta paramos suma – 8 090 065 Eur“, – įvardijo ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius.
Taip pat atkreiptinas dėmesį į tai, kad 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, yra numatyta, kad pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 °C temperatūros, tuomet, kai jis surenkamas kasdien, arba būti ne aukštesnės kaip 6 °C temperatūros, jei surenkamas ne kasdien.
„Lietuvoje iki šiol dar taikoma išimtis, kad pieno pardavimo metu žalio pieno temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 8 °C, išskyrus atvejus, kai pienas pristatomas per 2 val. po melžimo“, – įvardijo Ministerijos atstovai. Anot jų, minėto įsakymo projektas jau yra išsiųstas suinteresuotoms institucijos ir socialiniams partneriams.
„Po diskusijų buvo nustatyta, kad šiam reikalavimui bus taikomas pereinamasis laikotarpis ir jis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. (po dviejų metų), kad pieno pardavėjai turėtų pakankamai laiko tam pasiruošti. Žemės ūkio ministerija siekia išlaikyti visus pieno ūkius – tiek mažus, tiek didelius, tačiau pieno kokybė yra ypatingai svarbi visai maisto tiekimo grandinei. Todėl ir šiais metais visiems pieno gamintojams, siekiantiems įsitvirtinti rinkoje ir tvariai ūkininkauti, bus sudaryta galimybė dalyvauti KPP priemonėse ir gauti paramą pieno melžimo ir šaldymo įrangai įsigyti“, – žadėjo Ministerijos atstovai.
A.Nekrošius: geriau pakeltų pieno kainas
Seimo narys Arvydas Nekrošius labai abejoja ar smulkus ūkininkas, kuris laiko kelias karves, bus pajėgus nusipirkti šaldymo įrangą.
„Tokia investicija dažnam bus neįkandama ir praktiškai neatsiperkanti esant tokioms mažoms pieno supirkimo kainoms. Manau, kad tuo siekiama smulkiuosius pieno gamintojus sužlugdyti išstumti iš rinkos. Jau dabar pieno surinkimo punktuose yra taikoma ypatingai griežta tvarka. Dažnas dirba du kartus per dieną, prisitaikydamas prie melžimo laiko.
Todėl negalima sakyti, kad pienas neatšaldomas ir jo kokybė prasta. Pieno kokybė kinta nuo daugelio priežasčių – gyvūno sveikatos, šeimininko švaros, laikymo, gabenimo sąlygų ir pan. Pieno punktuose pienas atšaldomos greičiausiai ir kokybiškiausiai. Todėl nemanau, kad šie pertekliniai reikalavimai ūkiams yra nepakeliama našta. Geriau Lietuvos žemės ūkio ministerijos klerkai pagalvotų kaip padidinti pieno supirkimo kainas, o neapkrauti vargšą kaimo žmogų“, – siūlo Seimo narys.
A.Nekrošius įsitikinęs, kad nauji pieno supirkimo taisyklių pakeitimai yra naudingi tik vienintelei interesų grupei. „Suprantu, kad pieno perdirbėjai siekia savo galvos skausmą perkelti smulkiesiems ūkininkams. Nori gauti pačios aukščiausios kokybės pieną neišleisdami nei cento“, – mano parlamentaras.
