Plitimo procesas – neprognozuojamas
N.Žeimys priminė, jog situacija dėl AKM šalyje nepakito: kol kas tėra aptikti tik 2 šios ligos atvejai Pietryčių Lietuvoje, o vasarį dar 2 atvejai nustatyti kaimyninėje Lenkijoje. Kretingos rajone buvo ištirti 145 sumedžioti šernai, visi sveiki – jų mėsą galima vartoti.
„Tačiau turime išlikti budrūs: medžiotojai ligi balandžio 1-osios. turės sunaikinti 90 proc. šernų. Apvažiavome kiaulių augintojų ūkius – šiuo metu Kretingos rajone įregistruoti 25 ūkiai, aiškinome, kokių jie privalo laikytis biosaugos priemonių ir kad tik patys gali apsaugoti savo turtą“, – pabrėžė N.Žeimys.
Jis priminė, jog Lietuva prašė ES finansinės paramos – 40 mln. Lt – tam, kad galėtų pastatyti barjerą ir apsisaugoti nuo šernų migracijos iš Baltarusijos ir Rusijos, tačiau pritarimo nesulaukė.
N.Žeimys sakė, jog ligą gali platinti visa, kas gyva – ir žmonės, ir erkės: „Todėl ir reikia stebėti, ar nėra kritusių šernų, kad iš jų liga nebūtų išplatinta aplinkui.“
Pavojaus zonose, jo žodžiais, yra vykdoma griežta kontrolė: dezinfekuojami miškovežiai, kirtėjai, stebimos pakelės.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininką Antaną Stonkų domino, ar AKM jau pasiekė kulminaciją, o gal jau slūgsta, ar šernas – vienintelis gyvis, kuris platina ligą, o gal varnos, žiurkės – taip pat? N.Žeimys sakė, jog ligą gali platinti visa, kas gyva – ir žmonės, ir erkės: „Todėl ir reikia stebėti, ar nėra kritusių šernų, kad iš jų liga nebūtų išplatinta aplinkui.“
Europoje kiaulių eksportas ir importas nėra totaliai uždraustas – kiekviena šalis elgiasi skirtingai.
„Nors Rusijoje yra žinoma apie 150 AKM židinių, tačiau sužinojusi, kad Lietuvoje aptikti 2 apsikrėtę šernai, uždraudė kiaulių importą iš visos Europos“, – teigė N.Žeimys pabrėždamas, jog situacija bei ją lydintys norminiai aktai yra kintantys, nes AKM plitimo proceso prognozuoti neįmanoma.
Abejoja dėl šernų registravimo
Dėl pastarojo teiginio išsyk kilo šurmulys tarp ūkininkų. „Kas būtų, jei Kretingos rajone būtų aptiktas bent vienas užkrėstas šernas? Ar uždraustų grūdinių kultūrų eksportą? Mums tai reikėtų žinoti jau šiandien, kad galėtume koreguoti sėjos darbus“, – rizikos faktorių iškėlė ūkininkas Vygandas Kumpys, dirbąs žemes Kretingos – Plungės – Skuodo rajonų ribose.
Dėl pastarojo teiginio išsyk kilo šurmulys tarp ūkininkų. „Kas būtų, jei Kretingos rajone būtų aptiktas bent vienas užkrėstas šernas? Ar uždraustų grūdinių kultūrų eksportą?
Jis teigė taip pat esąs medžiotojas, tik medžiojąs dažniau su fotoaparatu, negu su šautuvu, ir jis pastebėjęs, kad šernų populiacija realiai esanti didesnė, negu deklaruojama oficialiai, ypač – komerciniuose plotuose. Jis siūlė pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir atlikti ekspertizę.
Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovas Ričardas Kašėta suabejojo jos tikslingumu: „Pernai Kretingos rajone buvo deklaruoti 1 tūkst. 226 šernai, – privaloma sunaikinti 90 proc. arba 1 tūkst. 104 šernus. Dabar jau yra sumedžioti 852 šernai, ligi mėnesio pabaigos privalome pagal nurodymus sumedžioti dar pusantro šimto šernų. Pernai tuo pat metu buvo sumedžioti 748 šernai, arba 100 šernų mažiau. Duomenis apie sumedžiotus šernus kas savaitę agentūrai pateikia medžiotojų būreliai“, – teigė R.Kašėta.
„Atvažiuokit, pamatysit, pas mus sukrautos šernų uodegos: galėsite suskaičiuoti, kiek kuris būrelis sumedžiojo šernų ir atvežė jų uodegų“, – nepatikliems įsitikinti pasiūlė N.Žeimys.
Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas pastebėjo, jog šernai migruoja, atkeliauja iš gretimų rajonų ir Latvijos, ne visada lengva juos ir sumedžioti.
Jį papildė medžioklės žinovas Antanas Račinskas: jis mano, kad prie oficialios šernų apskaitos dar reikėtų pridėti 100 – 150 gyvūnų, nes ten, kur žvėrys medžiojami, jie išsibėgioja ir į kitas teritorijas.
Trūksta tarpusavio bendrystės
„Medžiotojų būreliams dovanojau 3 t grūdų: šerkit, medžiokit – šernų populiacija labai greit atsistato. Būreliams šiandien rūpi tik šernai, bet, patikėkit, – ūkininkai šiandien išgyvena didelį nerimą: grūdus parduodame „Kretingos grūdams“, – jie skirti eksportui. Ir jeigu staiga pas mus aptinka užsikrėtusių šernų, mūsų verslas žlunga. Kas mokės mūsų paskolas bankams? Pas mus taip yra: nekelkit nereikalingų klausimų – kas būtų, jeigu būtų, bet niekas nekalba, kaip konkrečiai išvengti nesėkmės“, – piktinosi ūkininkas Rimantas Paulikas.
„Šernai šitiek metų knisa mano bulves, o medžiotojai važinėja po pasėlius, su manim nederinę stato bokštelius – nuostolių niekas neatlygina. Medžiotojai giriasi, kad mano žemėje kiekvienas per metus sau „užsiaugina“ po 15 – 16 šernų, – neslėpė ūkininkė Aurelija Leišienė.
„Šernai šitiek metų knisa mano bulves, o medžiotojai važinėja po pasėlius, su manim nederinę stato bokštelius – nuostolių niekas neatlygina. Medžiotojai giriasi, kad mano žemėje kiekvienas per metus sau „užsiaugina“ po 15 – 16 šernų, – neslėpė ūkininkė Aurelija Leišienė. – Bet dabar ir jiems ateina juodos dienos – jeigu atsirastų užkrėstų šernų, visi išdvėstų nuo pavojingos ligos“.
Kilus šurmuliui, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pasiūlė įsikarščiavusiems atsigerti šalto vandens ir apmalšinti emocijas. Jo manymu, tokia audringa situacija susiklostė dėl medžiotojų ir ūkininkų nebendravimo, o pavieniai kaltinimai problemos neišspręs.
Išvada viena: visiems teks dažniau sėsti prie apskrito stalo, kalbėtis, bendrai spręsti šiandien Lietuvoje aktualią AKM plitimo problemą.
Kretingos rajone šiuo metu deklaruotos tik 25 kiaulių bandos, – iš viso vos 615 kiaulių: daugiausiai – 297 kiaulių – auginama Darbėnų seniūnijoje, 110 – Padvariuose, 50 – Leliūnuose, 42 – Jokūbave, 15 – Kiauleikiuose, kituose ūkiuose – po 3 – 10 kiaulių.
